versija spausdinimui
(7)
Nors per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis euro zonos ketvirčio ekonomikos augimas paspartėjo, tačiau vis dėl to mažiau nei laukta. Tuo tarpu Europos sąjungos ekonomikos augimo tempas per minimą laikotarpį nepakito, o Lietuvos bendrasis vidaus produktas smuktelėjo.
Euro zonos ketvirčio ekonomikos prieaugis per pirmą šių metų ketvirtį sudarė 0,4 procento, kai ketvirtį prieš tai siekė 0,3 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog jis sieks vidutiniškai 0,5 procento.
Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto prieaugis per minimą laikotarpį nepakito bei sudarė 0,4 procento, tuo tarpu mūsų šalies ekonomika per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo 0,6 procento, kai per paskutinį praėjusių metų ketvirtį dar buvo fiksuojamas 0,7 procento ketvirčio prieaugis.
Kalbant apie metinį ekonomikos augimą, tai jis remiantis Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje šiek tiek paspartėjo, na o Lietuvoje priešingai, t.y. pastebimai sulėtėjo.
Per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, metinis euro zonos bendrojo vidaus produkto prieaugis padidėjo nuo 0,9 iki vieno procento, tiesa, ekonomistai tikėjosi, jog prieaugis bus dar didesnis ir sudarys vidutiniškai 1,1 procento.
Europos sąjungos metinis ekonomikos augimas paspartėjo nuo 1,3 iki 1,4 procento, o mūsų šalies sulėtėjo nuo 2,6 iki 1,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, per pirmą šių metų ketvirtį sparčiausias ketvirčio ekonomikos prieaugis buvo užfiksuotas Kipre ir Rumunijoje, kur siekė po 1,6 procento, bei Ispanijoje ir Bulgarijoje, kur prieaugis siekė po 0,9 procento. Na o labiausiai per minimą laikotarpį bendrasis vidaus produktas smuktelėjo mūsų šalyje, t.y. kaip minėta 0,6 procento, bei Estijoje, kur krito per pus mažiau nei Lietuvoje. Taip pat per praėjusį ketvirtį ketvirčio ekonomikos nuosmukis buvo užfiksuotas ir Graikijoje (0,2 procento) bei Suomijoje, kur siekė 0,1 procento.
Didžiausias metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis per pirmą šių metų ketvirtį tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, buvo užfiksuotas Rumunijoje, kur siekė 4,2 procento, Vengrijoje (3,1 procento) bei Slovakijoje (2,9 procento). Metinis ekonomikos nuosmukis per minimą laikotarpį buvo užfiksuotas tik Suomijoje, kur jis siekė 0,1 procento.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo tik 0,3 procento, arba pastebimai lėčiau nei per praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, kuomet prieaugis siekė 0,7 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog per pirmą šių metų ketvirtį šios šalies ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis sieks vidutiniškai 0,5 procento.
Metinis Vokietijos ekonomikos augimas sulėtėjo nuo 1,5 iki vieno procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 1,2 procento.
Tuo tarpu Prancūzijos ekonomika, kuri yra antra pagal dydį euro zonoje ir Europos sąjungoje, per pirmą šių metų ketvirtį, tiek kalbant apie ketvirčio, tiek apie metinį pokytį, paaugo, kai dar per paskutinį praėjusių metų ketvirtį abiem atvejais buvo fiksuojama stagnacija. Ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 0,6 procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 0,4 procento, na o metinis prieaugis siekė 0,7 procento.
Italijos ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas siekė 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo fiksuojama, jog jis nepakito. Per metus šios šalies bendrasis vidaus produktas nepakito, kai dar per paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo fiksuojamas 0,5 procento vertės jo metinis nuosmukis. Ekonomistai prognozavo, jog bus užfiksuota, kad per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Italijos ekonomika susitraukė vidutiniškai 0,2 procento, na o ketvirčio prieaugis siekė vidutiniškai 0,2 procento.
Kitos Pietų Europos šalies, t.y. Ispanijos ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį paspartėjo. Ketvirčio prieaugis padidėjo nuo 0,7 iki 0,9 procento, o metinis nuo 2 iki 2,6 procento. Didžiosios Britanijos priešingai, sulėtėjo, t.y. ketvirčio augimas sumažėjo perpus iki 0,3 procento, na o metinis - nuo 3 iki 2,4 procento.
Euro zonos ketvirčio ekonomikos prieaugis per pirmą šių metų ketvirtį sudarė 0,4 procento, kai ketvirtį prieš tai siekė 0,3 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog jis sieks vidutiniškai 0,5 procento.
Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto prieaugis per minimą laikotarpį nepakito bei sudarė 0,4 procento, tuo tarpu mūsų šalies ekonomika per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo 0,6 procento, kai per paskutinį praėjusių metų ketvirtį dar buvo fiksuojamas 0,7 procento ketvirčio prieaugis.
Kalbant apie metinį ekonomikos augimą, tai jis remiantis Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje šiek tiek paspartėjo, na o Lietuvoje priešingai, t.y. pastebimai sulėtėjo.
Europos sąjungos metinis ekonomikos augimas paspartėjo nuo 1,3 iki 1,4 procento, o mūsų šalies sulėtėjo nuo 2,6 iki 1,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, per pirmą šių metų ketvirtį sparčiausias ketvirčio ekonomikos prieaugis buvo užfiksuotas Kipre ir Rumunijoje, kur siekė po 1,6 procento, bei Ispanijoje ir Bulgarijoje, kur prieaugis siekė po 0,9 procento. Na o labiausiai per minimą laikotarpį bendrasis vidaus produktas smuktelėjo mūsų šalyje, t.y. kaip minėta 0,6 procento, bei Estijoje, kur krito per pus mažiau nei Lietuvoje. Taip pat per praėjusį ketvirtį ketvirčio ekonomikos nuosmukis buvo užfiksuotas ir Graikijoje (0,2 procento) bei Suomijoje, kur siekė 0,1 procento.
Didžiausias metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis per pirmą šių metų ketvirtį tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, buvo užfiksuotas Rumunijoje, kur siekė 4,2 procento, Vengrijoje (3,1 procento) bei Slovakijoje (2,9 procento). Metinis ekonomikos nuosmukis per minimą laikotarpį buvo užfiksuotas tik Suomijoje, kur jis siekė 0,1 procento.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo tik 0,3 procento, arba pastebimai lėčiau nei per praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, kuomet prieaugis siekė 0,7 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog per pirmą šių metų ketvirtį šios šalies ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis sieks vidutiniškai 0,5 procento.
Metinis Vokietijos ekonomikos augimas sulėtėjo nuo 1,5 iki vieno procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 1,2 procento.
Italijos ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas siekė 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo fiksuojama, jog jis nepakito. Per metus šios šalies bendrasis vidaus produktas nepakito, kai dar per paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo fiksuojamas 0,5 procento vertės jo metinis nuosmukis. Ekonomistai prognozavo, jog bus užfiksuota, kad per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Italijos ekonomika susitraukė vidutiniškai 0,2 procento, na o ketvirčio prieaugis siekė vidutiniškai 0,2 procento.
Kitos Pietų Europos šalies, t.y. Ispanijos ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį paspartėjo. Ketvirčio prieaugis padidėjo nuo 0,7 iki 0,9 procento, o metinis nuo 2 iki 2,6 procento. Didžiosios Britanijos priešingai, sulėtėjo, t.y. ketvirčio augimas sumažėjo perpus iki 0,3 procento, na o metinis - nuo 3 iki 2,4 procento.
