versija spausdinimui
(0)
Šiandien Rusijos Centrinis bankas kaip ir buvo laukta rinkoje vienu procentu sumažino savo šalyje taikomą bazinę palūkanų normą. Infliacinis spaudimas Rusijoje pastaraisiais mėnesiais ėmė mažėti, tad tai leido Centriniam bankui dar labiau sumažinti bazinę palūkanų norma tuo tikslu, jog būtų paskatintas ekonominis aktyvumas šalyje.
Bazinė palūkanų norma šįkart buvo sumažinta nuo 12,5 iki 11,5 procento. Tai jau ketvirtas kartas šiais metais kai Rusijoje yra švelninama pinigų politika. Prieš tai metų pradžioje sausio mėnesį bazinė palūkanų norma šalyje buvo sumažinta dviem procentais, po to kovo mėnesį buvo sumažinta dar vienu procentu bei balandį ji sumažėjo 1,5 procento.
Kaip teigiama Rusijos Centrinio banko pranešime, sprendimą mažinti bazinę palūkanų normą lėmė sumažėjusi infliacijos rizika bei išliekanti rizika, kad šalies ekonomika gali dar labiau „atvėsti”.
„Rusijos bankas bus pasirengęs toliau mažinti bazinę palūkanų normą, nes remiantis prognozę, vartotojų kainų augimas ir toliau mažės, bet per ateinančius kelis mėnesius pinigų politikos švelninimo potencialą ribos infliacijos rizika” - rašoma banko pranešime bei tuo pačiu leidžiama suprasti, kad artimiausiais mėnesiais dar labiau monetarinė politika nebus švelninama.
Kovo mėnesį Rusijoje metinė infliacija pasiekė piką bei sudarė 16,9 procento. Nuo to laiko per kitus du mėnesius ji ėmė nuosekliai mažėti, t.y. balandžio mėnesį smuktelėjo iki 16,4 procento, na o praėjusį mėnesį krito dar labiau iki 15,8 procento.
Remiantis Rusijos Centrinio banko prognozėmis, po metų šalyje metinė infliacija turėtų sumažėti iki septynių procentų, na o 2017 metais bus pasiektas tikslinis keturių procentų lygis.
Minimo banko specialistai prognozuoja, kad per šiuos metus Rusijos bendrasis vidaus produktas susitrauks 3,2 procento. Taip pat pabrėžiama, kad kaip šios šalies ekonomika vystysis daug kas priklausys nuo energijos išteklių kainų. Jei kitais metais naftos kainos pakils iki septyniasdešimt dolerių už barelį, tuomet, anot Rusijos Centrinio banko atstovų, šalies ekonomika paaugs 2016 metais 0,7 procento. Tuo tarpu jeigu kitais metais naftos kainos nepakils iki minėto lygio ir bus apie šešiasdešimties dolerių už barelį lygyje, tuomet Rusijos ekonomikos ir vėl gali laukti kritimas.
Be to, šiandien paaiškėjo, jog pakoregavus ir patikslinus duomenis, Rusijos bendrojo vidaus produkto metinis nuosmukis per pirmą šių metų ketvirtį buvo didesnis nei skelbta remiantis pirminiais preliminariais duomenimis, t.y. jis siekė 2,2 procento, o ne 1,9 procento. Tuo tarpu rinkoje laukta, jog nuosmukis išliks nepakeistas.
Šiandieninės prekybos metu po pietų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 54,849 rublius, arba 0,38 procento mažiau nei ankstesnė prekybos sesijos metu, tuo tarpu už vieną eurą buvo mokama po 61,549 rublius, arba 0,8 procento mažiau nei penktadienio prekybos sesijos metu.
Nuo šių metų pradžios minėtos valiutos Rusijos valiutos atžvilgiu atitinkamai atpigo aštuoniais procentais bei 14,5 procento. Per pastaruosius vienerius metus doleris rublio atžvilgiu pabrango 58,4 procento, o euras - 31,1 procento.
Bazinė palūkanų norma šįkart buvo sumažinta nuo 12,5 iki 11,5 procento. Tai jau ketvirtas kartas šiais metais kai Rusijoje yra švelninama pinigų politika. Prieš tai metų pradžioje sausio mėnesį bazinė palūkanų norma šalyje buvo sumažinta dviem procentais, po to kovo mėnesį buvo sumažinta dar vienu procentu bei balandį ji sumažėjo 1,5 procento.
Kaip teigiama Rusijos Centrinio banko pranešime, sprendimą mažinti bazinę palūkanų normą lėmė sumažėjusi infliacijos rizika bei išliekanti rizika, kad šalies ekonomika gali dar labiau „atvėsti”.
„Rusijos bankas bus pasirengęs toliau mažinti bazinę palūkanų normą, nes remiantis prognozę, vartotojų kainų augimas ir toliau mažės, bet per ateinančius kelis mėnesius pinigų politikos švelninimo potencialą ribos infliacijos rizika” - rašoma banko pranešime bei tuo pačiu leidžiama suprasti, kad artimiausiais mėnesiais dar labiau monetarinė politika nebus švelninama.
Kovo mėnesį Rusijoje metinė infliacija pasiekė piką bei sudarė 16,9 procento. Nuo to laiko per kitus du mėnesius ji ėmė nuosekliai mažėti, t.y. balandžio mėnesį smuktelėjo iki 16,4 procento, na o praėjusį mėnesį krito dar labiau iki 15,8 procento.
Minimo banko specialistai prognozuoja, kad per šiuos metus Rusijos bendrasis vidaus produktas susitrauks 3,2 procento. Taip pat pabrėžiama, kad kaip šios šalies ekonomika vystysis daug kas priklausys nuo energijos išteklių kainų. Jei kitais metais naftos kainos pakils iki septyniasdešimt dolerių už barelį, tuomet, anot Rusijos Centrinio banko atstovų, šalies ekonomika paaugs 2016 metais 0,7 procento. Tuo tarpu jeigu kitais metais naftos kainos nepakils iki minėto lygio ir bus apie šešiasdešimties dolerių už barelį lygyje, tuomet Rusijos ekonomikos ir vėl gali laukti kritimas.
Be to, šiandien paaiškėjo, jog pakoregavus ir patikslinus duomenis, Rusijos bendrojo vidaus produkto metinis nuosmukis per pirmą šių metų ketvirtį buvo didesnis nei skelbta remiantis pirminiais preliminariais duomenimis, t.y. jis siekė 2,2 procento, o ne 1,9 procento. Tuo tarpu rinkoje laukta, jog nuosmukis išliks nepakeistas.
Šiandieninės prekybos metu po pietų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 54,849 rublius, arba 0,38 procento mažiau nei ankstesnė prekybos sesijos metu, tuo tarpu už vieną eurą buvo mokama po 61,549 rublius, arba 0,8 procento mažiau nei penktadienio prekybos sesijos metu.
Nuo šių metų pradžios minėtos valiutos Rusijos valiutos atžvilgiu atitinkamai atpigo aštuoniais procentais bei 14,5 procento. Per pastaruosius vienerius metus doleris rublio atžvilgiu pabrango 58,4 procento, o euras - 31,1 procento.