versija spausdinimui
(17)
Jei graikai būtų referendume nubalsavę „taip”, tai reikštų, jog jie ir toliau kelis metus turėtų kentėti dėl taupymo politikos, kuri nesuveikė, pareiškė ekonomistas bei 2008 metų Nobelio premijos šioje srityje laureatas Paul Krugman. Pasako jo, pasitraukimas iš euro zonos, tai Graikijai geriausias iš blogiausių variantų.
Straipsnyje pavadinimu „Graikijos kraujavimo pabaiga”, kuris pasirodė New York Times leidinyje, Paul Krugman rašo, jog po sekmadienį įvykusio referendumo, net ir didžiausi Europos sąjungos šalininkai turėtų su palengvėjimu atsidusti.
Minimas ekonomistas atkreipia dėmesį, kad be jokios abejonės visiškai kitaip referendumo rezultatus vertina Graikijos kreditoriai ir su verslu susijusi žiniasklaida. Paul Krugman nuomone, kreditoriai Graikijos atžvilgiu vykdė „bauginimo kampaniją”, t.y. nutraukiant prieigą prie bankinio finansavimo ir gąsdinant chaosu buvo bandoma tarp graikų pasėti nerimą ir baimės jausmą. Faktiškai net nebuvo slepiama, kad pagrindinis šių visų veiksmų tikslas buvo priversti pasitraukti Alexis Tsipras kairiųjų vyriausybę.
„Tai buvo nesmagus momentas Europai, kuri teigia, kad tiki demokratijos principais. Ir tai būtų baisus precedentas, jei jų kampanija būtų sėkminga, net jei kreditoriai buvo teisūs” - pabrėžė Paul Krugman.
Nobelio premijos laureatas palygino Europos technokratus su viduramžių gydytojais, kurie reikalavo, kad jų pacientai kraujuotų, o kai gydymas lemdavo, jog jie tapdavo dar silpnesni, jie reikalaudavo dar daugiau kraujavimo.
„Balsavimas „taip” pasmerktų Graikiją toliau kęsti politiką, kuri neveikė bei atsižvelgiant į aritmetiką, negali veikti. Griežtas taupymas ko gero smukdo ekonomiką greičiau nei mažėja skola, tad visa ši kančia neturi prasmės. Lemiama „ne” pergalė bent jau suteikia galimybę ištrūkti iš šių spąstų” - atkreipė dėmesį Paul Krugman.
Jis teigia, kad referendumą lėmė Europos Centrinio banko, Europos komisijos bei Tarptautinio Valiutos Fondo atstovų nesutikimas dar labiau sumažinti Graikijos skolą. Tuo pačiu minimas ekonomistas teigia, jog jis nežino, ar dabar kreditoriai pakeis savo poziciją bei ar pripažins, jog bandymas pašalinti Graikijos kairiųjų vyriausybę iš valdžios pasibaigė nesėkme.
„Aš nežinau, tačiau bet kuriuo atveju, dabar stiprus argumentas, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra geriausias iš blogiausių variantų” - pabrėžė jis.
Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas atkreipė dėmesį, jog jeigu Graikija nebūtų euro zonoje, tai siekiant pagerinti savo ekonominę situaciją, dabar galėtų atlikti drachmos devalvaciją, kad tokiu būdu būtų skatinamas eksportas ir būtų ištrūkta iš defliacijos ciklo.
„O kadangi neturi nuosavos valiutos, tai daugelis analitikų, pasitraukimo iš euro zonos atveju, perspėja dėl finansų krizės rizikos. Tačiau finansų krizė jau prasidėjo ir didžiausia kaina už pasitraukimą iš euro zonos jau buvo sumokėta. Taigi, kodėl gi nepasinaudoti nauda?” - retoriškai paklausė jis.
„Jei Graikija negaus pastebimo skolų nurašymo, o galbūt net ir tada, tai tuomet pasitraukimas iš euro zonos siūlo vienintelį patikimą kelią pabėgti nuo nesibaigiančio ekonomikos košmaro” - mano Paul Krugman.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad pasitraukimas iš euro zonos nereikš, jog tai graikai yra „blogi europiečiai”. Minimas ekonomistas atkreipė dėmesį, jog Graikijos krizę lėmė ne tik neatsakingas graikų skolinimasis, tačiau tuo pačiu ir lygiai taip pat neatsakingai jiems dalintos paskolos.
„Graikai jau ne kartą sumokėjo už jų vyriausybės klaidas. Jei jie negali likti bendroje Europos pinigų sąjungoje, taip yra todėl, nes ši sąjunga nesiūlo jokių nuolaidų šalims, kurios susidūrė su problemomis. Svarbiausia dabar yra sustabdyti kraujavimą” - reziumavo ekonomistas bei 2008 metų Nobelio premijos šioje srityje laureatas Paul Krugman.
Straipsnyje pavadinimu „Graikijos kraujavimo pabaiga”, kuris pasirodė New York Times leidinyje, Paul Krugman rašo, jog po sekmadienį įvykusio referendumo, net ir didžiausi Europos sąjungos šalininkai turėtų su palengvėjimu atsidusti.
Minimas ekonomistas atkreipia dėmesį, kad be jokios abejonės visiškai kitaip referendumo rezultatus vertina Graikijos kreditoriai ir su verslu susijusi žiniasklaida. Paul Krugman nuomone, kreditoriai Graikijos atžvilgiu vykdė „bauginimo kampaniją”, t.y. nutraukiant prieigą prie bankinio finansavimo ir gąsdinant chaosu buvo bandoma tarp graikų pasėti nerimą ir baimės jausmą. Faktiškai net nebuvo slepiama, kad pagrindinis šių visų veiksmų tikslas buvo priversti pasitraukti Alexis Tsipras kairiųjų vyriausybę.
„Tai buvo nesmagus momentas Europai, kuri teigia, kad tiki demokratijos principais. Ir tai būtų baisus precedentas, jei jų kampanija būtų sėkminga, net jei kreditoriai buvo teisūs” - pabrėžė Paul Krugman.
Nobelio premijos laureatas palygino Europos technokratus su viduramžių gydytojais, kurie reikalavo, kad jų pacientai kraujuotų, o kai gydymas lemdavo, jog jie tapdavo dar silpnesni, jie reikalaudavo dar daugiau kraujavimo.
„Balsavimas „taip” pasmerktų Graikiją toliau kęsti politiką, kuri neveikė bei atsižvelgiant į aritmetiką, negali veikti. Griežtas taupymas ko gero smukdo ekonomiką greičiau nei mažėja skola, tad visa ši kančia neturi prasmės. Lemiama „ne” pergalė bent jau suteikia galimybę ištrūkti iš šių spąstų” - atkreipė dėmesį Paul Krugman.
Jis teigia, kad referendumą lėmė Europos Centrinio banko, Europos komisijos bei Tarptautinio Valiutos Fondo atstovų nesutikimas dar labiau sumažinti Graikijos skolą. Tuo pačiu minimas ekonomistas teigia, jog jis nežino, ar dabar kreditoriai pakeis savo poziciją bei ar pripažins, jog bandymas pašalinti Graikijos kairiųjų vyriausybę iš valdžios pasibaigė nesėkme.
„Aš nežinau, tačiau bet kuriuo atveju, dabar stiprus argumentas, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra geriausias iš blogiausių variantų” - pabrėžė jis.
Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas atkreipė dėmesį, jog jeigu Graikija nebūtų euro zonoje, tai siekiant pagerinti savo ekonominę situaciją, dabar galėtų atlikti drachmos devalvaciją, kad tokiu būdu būtų skatinamas eksportas ir būtų ištrūkta iš defliacijos ciklo.
„O kadangi neturi nuosavos valiutos, tai daugelis analitikų, pasitraukimo iš euro zonos atveju, perspėja dėl finansų krizės rizikos. Tačiau finansų krizė jau prasidėjo ir didžiausia kaina už pasitraukimą iš euro zonos jau buvo sumokėta. Taigi, kodėl gi nepasinaudoti nauda?” - retoriškai paklausė jis.
„Jei Graikija negaus pastebimo skolų nurašymo, o galbūt net ir tada, tai tuomet pasitraukimas iš euro zonos siūlo vienintelį patikimą kelią pabėgti nuo nesibaigiančio ekonomikos košmaro” - mano Paul Krugman.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad pasitraukimas iš euro zonos nereikš, jog tai graikai yra „blogi europiečiai”. Minimas ekonomistas atkreipė dėmesį, jog Graikijos krizę lėmė ne tik neatsakingas graikų skolinimasis, tačiau tuo pačiu ir lygiai taip pat neatsakingai jiems dalintos paskolos.
„Graikai jau ne kartą sumokėjo už jų vyriausybės klaidas. Jei jie negali likti bendroje Europos pinigų sąjungoje, taip yra todėl, nes ši sąjunga nesiūlo jokių nuolaidų šalims, kurios susidūrė su problemomis. Svarbiausia dabar yra sustabdyti kraujavimą” - reziumavo ekonomistas bei 2008 metų Nobelio premijos šioje srityje laureatas Paul Krugman.