versija spausdinimui
(0)
Per pastaruosius tryliką mėnesių dėl sumažėjusio pasitikėjimo ir galimai prastėsiančių perspektyvų iš besivystančių rinkų jau pasitraukė maždaug vieno trilijono dolerių vertės kapitalas, t.y. beveik dvigubai daugiau nei paskutinės kilusios pasaulinės finansų krizės metu, skelbia Financial Times.
Remiantis NN Investment Partners duomenimis, per paskutinius tryliką mėnesių iki liepos pabaigos iš sparčiai augančių rinkų jau bendrai pasitraukė net 940,2 mlrd. dolerių vertės kapitalas, kai per krizinį 2008 – 2009 metų laikotarpį ši suma buvo beveik dvigubai mažesnė ir siekė 480 mlrd. dolerių.
Analitikai tuo pačiu perspėja, kad po juanio devalvacijos užsienio investuotojai gali nuspręsti dar aktyviau trauktis iš besivystančių rinkų. Be to, papildomo nervingumo prideda Amerikoje laukiamas bazinės palūkanų normos padidinimas.
Šis kapitalo pasitraukimas ir toliau išliekančios tendencijos gali būti labai skausmingos besivystančių šalių ekonomikoms, kurių augimas jau ir taip pradėjo lėtėti, be to, tuo pačiu ėmė pigti iš šių šalių nacionalinės valiutos.
Tai taip pat kelia grėsmę ir kitoms šalims, nes sparčiai augančios šalys po daugelį metų trukusio pagrindinio vaidmens pasaulio ekonomikos augime, po truputi vis labiau jį praranda, o tai slopina pasaulinę paklausą.
Pavyzdžiui, birželį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, importo apimtys į besivystančias šalis smuktelėjo net 13,2 procento.
Remiantis NN Investment Partners duomenimis, per paskutinius tryliką mėnesių iki liepos pabaigos iš sparčiai augančių rinkų jau bendrai pasitraukė net 940,2 mlrd. dolerių vertės kapitalas, kai per krizinį 2008 – 2009 metų laikotarpį ši suma buvo beveik dvigubai mažesnė ir siekė 480 mlrd. dolerių.
Analitikai tuo pačiu perspėja, kad po juanio devalvacijos užsienio investuotojai gali nuspręsti dar aktyviau trauktis iš besivystančių rinkų. Be to, papildomo nervingumo prideda Amerikoje laukiamas bazinės palūkanų normos padidinimas.
Šis kapitalo pasitraukimas ir toliau išliekančios tendencijos gali būti labai skausmingos besivystančių šalių ekonomikoms, kurių augimas jau ir taip pradėjo lėtėti, be to, tuo pačiu ėmė pigti iš šių šalių nacionalinės valiutos.
Tai taip pat kelia grėsmę ir kitoms šalims, nes sparčiai augančios šalys po daugelį metų trukusio pagrindinio vaidmens pasaulio ekonomikos augime, po truputi vis labiau jį praranda, o tai slopina pasaulinę paklausą.
Pavyzdžiui, birželį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, importo apimtys į besivystančias šalis smuktelėjo net 13,2 procento.