versija spausdinimui
(0)
Pagrindinių pasaulio ekonomikų plėtra lieka pasyvi ir be aiškios tolimesnės krypties, o pastaruoju metu stipriau dominuoja ekonomikų augimą galintys stabdyti rizikos veiksniai, teigia SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad Kinijos ūkio augimas lėtės palaipsniui ir bus sukontroliuotas, o JAV centrinis bankas jau rugsėjį gali ryžtis bazinių palūkanų normų didinimui.
JAV ekonomika vis dar nėra pagavusi tikrojo plėtros pagreičio nepaisant sparčiai mažėjančio nedarbo lygio šalyje. Euro zonos ekonomikų augimas lieka kuklus, bet kartu atsparus skolų problemoms Graikijoje. Kinijos akcijų kainų pastarosiomis dienomis kritimas kartu su juanio devalvacija kelia daug klausimų dėl šalies ekonominio stabilumo. Kitų besivystančių valstybių ekonomikų plėtros lūkesčiai yra gana pesimistiški žvelgiant į kritusias žaliavų kainas bei galimą kapitalo pasitraukimą JAV centriniam bankui pradedant kelti bazines palūkanų normas.
SEB grupės analitikai sumažino 2015 m. JAV ūkio plėtros prognozę nuo 2,7 proc. iki 2,4 proc. Tikimasi, kad ir toliau šalies BVP augimo pagrindu liks namų ūkių vartojimas, kuris šiais metais bus didžiausias nuo 2005 m. Prastesnės nuotaikos vyraus gamybos sektoriuje, kuriam dėl stipresnio JAV dolerio kurso bus sunkiau konkuruoti eksporto rinkose. Pakankamai didelė tikimybė, kad rugsėjį FED ryšis pirmajam po ilgo laikotarpio bazinių palūkanų normų kėlimui, jeigu rugpjūčio mėn. darbo rinkos rodikliai neparodys netikėtumų. Tam neturėtų sutrukdyti ir žema kainų bei darbo užmokesčio infliacija. Kartu labai tikėtina, kad antrasis bazinių palūkanų normų kėlimas bus vykdomas taip pat labai atsargiai ir anksčiausiai tikėtinas 2016 m. kovo mėn.
Euro zonos ekonomikos plėtra kukliai paspartėjo 2015 m. pirmaisiais mėnesiais ir II ketv. metinis augimas siekė 1,2 proc. daugiausia vedamas Vokietijos ir Ispanijos ūkių plėtros. SEB ekonomistai prognozuoja, kad Euro zonos ekonomikos augimas 2015 m. sudarys 1,6 proc. ir bus 0,8 proc. punkto didesnis nei praėjusiais metais. Kritusios naftos kainos, susilpnėjęs euras bei Europos centrinio banko (toliau ECB) vykdomos ekonomikos skatinimo priemonės leidžia tikėtis augimo paspartėjimo nepaisant liekančio Graikijos skolų problemos galvosūkio. Be to, nerimo suteikia ir Kinijos, kuri yra viena pagrindinių eksporto partnerių, ekonomikos būklė. ECB, esant žemai infliacijai, lėtam ekonomikos atsigavimui bei Graikijos problemoms, turėtų tęsti skatinamąją pinigų politiką tiek ilgai, kiek to reikės ir, matyt, ilgiau nei dabar nustatytas periodas.
Rusijos ekonomikos augimo galimybės toliau prastėja mažėjant žaliavinės naftos kainai. SEB grupės ekonomistai paliko ankstesnę 4 proc. BVP šiais metais smukimo prognozę. Kitais metais ekonomikos smukimas veikiausiai tęsis ir kritimas sudarys 1 proc. Mažai tikėtina, kad 2016 m. tiek Rusija, tiek ir ES atšauktų viena kitai taikomas sankcijas, kurios taip pat stipriai prisideda prie Rusijos ekonomikos nuosmukio. Didžiausią nuosmukį Europoje išgyvena Ukraina, kurios ekonomika 2015 m. gali kristi 12 proc., bet šalis turėtų išvengti nemokumo Tarptautiniam Valiutos Fondui tęsiant piniginę paramą šiai valstybei.
SEB analitikai taip pat sumažino vidutinės „Brent“ naftos kainos 2015 m. prognozę nuo 60 iki 54 JAV dolerių už barelį, o 2016 m. laukiama 55 JAV dolerių už barelį vidutinės kainos. Pastaruoju metu naftos gavyba viršija vartojimą 2 mln. barelių per dieną ir bent kol kas mažai tikėtina, kad OPEC narės imtųsi mažinti gavybos apimtis. Galimą naftos kainos atšokimą galėtų lemti nebent geopolitinės problemos jautriausiuose naftos gavybos regionuose.
„Besiblaškančių ekonomikų sūkuryje bei esant apribotoms eksporto galimybėms rytų rinkose Lietuvos ūkio plėtra 2015 m. I pusm. sulėtėjo. Pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo veiksniu antrąjį pusmetį liks vidaus vartojimas,“ – sakė SEB banko Lietuvoje vyresnysis analitikas Tadas Povilauskas.
JAV ekonomika vis dar nėra pagavusi tikrojo plėtros pagreičio nepaisant sparčiai mažėjančio nedarbo lygio šalyje. Euro zonos ekonomikų augimas lieka kuklus, bet kartu atsparus skolų problemoms Graikijoje. Kinijos akcijų kainų pastarosiomis dienomis kritimas kartu su juanio devalvacija kelia daug klausimų dėl šalies ekonominio stabilumo. Kitų besivystančių valstybių ekonomikų plėtros lūkesčiai yra gana pesimistiški žvelgiant į kritusias žaliavų kainas bei galimą kapitalo pasitraukimą JAV centriniam bankui pradedant kelti bazines palūkanų normas.
SEB grupės analitikai sumažino 2015 m. JAV ūkio plėtros prognozę nuo 2,7 proc. iki 2,4 proc. Tikimasi, kad ir toliau šalies BVP augimo pagrindu liks namų ūkių vartojimas, kuris šiais metais bus didžiausias nuo 2005 m. Prastesnės nuotaikos vyraus gamybos sektoriuje, kuriam dėl stipresnio JAV dolerio kurso bus sunkiau konkuruoti eksporto rinkose. Pakankamai didelė tikimybė, kad rugsėjį FED ryšis pirmajam po ilgo laikotarpio bazinių palūkanų normų kėlimui, jeigu rugpjūčio mėn. darbo rinkos rodikliai neparodys netikėtumų. Tam neturėtų sutrukdyti ir žema kainų bei darbo užmokesčio infliacija. Kartu labai tikėtina, kad antrasis bazinių palūkanų normų kėlimas bus vykdomas taip pat labai atsargiai ir anksčiausiai tikėtinas 2016 m. kovo mėn.
Euro zonos ekonomikos plėtra kukliai paspartėjo 2015 m. pirmaisiais mėnesiais ir II ketv. metinis augimas siekė 1,2 proc. daugiausia vedamas Vokietijos ir Ispanijos ūkių plėtros. SEB ekonomistai prognozuoja, kad Euro zonos ekonomikos augimas 2015 m. sudarys 1,6 proc. ir bus 0,8 proc. punkto didesnis nei praėjusiais metais. Kritusios naftos kainos, susilpnėjęs euras bei Europos centrinio banko (toliau ECB) vykdomos ekonomikos skatinimo priemonės leidžia tikėtis augimo paspartėjimo nepaisant liekančio Graikijos skolų problemos galvosūkio. Be to, nerimo suteikia ir Kinijos, kuri yra viena pagrindinių eksporto partnerių, ekonomikos būklė. ECB, esant žemai infliacijai, lėtam ekonomikos atsigavimui bei Graikijos problemoms, turėtų tęsti skatinamąją pinigų politiką tiek ilgai, kiek to reikės ir, matyt, ilgiau nei dabar nustatytas periodas.
Rusijos ekonomikos augimo galimybės toliau prastėja mažėjant žaliavinės naftos kainai. SEB grupės ekonomistai paliko ankstesnę 4 proc. BVP šiais metais smukimo prognozę. Kitais metais ekonomikos smukimas veikiausiai tęsis ir kritimas sudarys 1 proc. Mažai tikėtina, kad 2016 m. tiek Rusija, tiek ir ES atšauktų viena kitai taikomas sankcijas, kurios taip pat stipriai prisideda prie Rusijos ekonomikos nuosmukio. Didžiausią nuosmukį Europoje išgyvena Ukraina, kurios ekonomika 2015 m. gali kristi 12 proc., bet šalis turėtų išvengti nemokumo Tarptautiniam Valiutos Fondui tęsiant piniginę paramą šiai valstybei.
SEB analitikai taip pat sumažino vidutinės „Brent“ naftos kainos 2015 m. prognozę nuo 60 iki 54 JAV dolerių už barelį, o 2016 m. laukiama 55 JAV dolerių už barelį vidutinės kainos. Pastaruoju metu naftos gavyba viršija vartojimą 2 mln. barelių per dieną ir bent kol kas mažai tikėtina, kad OPEC narės imtųsi mažinti gavybos apimtis. Galimą naftos kainos atšokimą galėtų lemti nebent geopolitinės problemos jautriausiuose naftos gavybos regionuose.
„Besiblaškančių ekonomikų sūkuryje bei esant apribotoms eksporto galimybėms rytų rinkose Lietuvos ūkio plėtra 2015 m. I pusm. sulėtėjo. Pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo veiksniu antrąjį pusmetį liks vidaus vartojimas,“ – sakė SEB banko Lietuvoje vyresnysis analitikas Tadas Povilauskas.