versija spausdinimui
(1)
Vokietija privertė Prancūziją įgyvendinti ekonominę politiką, kuri yra neveiksminga, pareiškė gerai žinomas ekonomistas iš Amerikos Joseph Stiglitz, kuris tuo pačiu yra Nobelio premijos šioje srityje laureatas.
„Tai yra tam tikra persekiojimo rūšis“ - apie Vokietijos taikomą spaudimą Prancūzijos atžvilgiu teigė Joseph Stiglitz, kuris yra vienas iš didžiausių taupymo politikos oponentų.
Jis tuo pačiu sutinka su buvusiu Graikijos Finansų ministru Yanis Varoufakis, jog Vokietijos nenoras nusileisti Graikijos klausimu, turėjo įtikinti Prancūzijos valdžios atstovus toliau tęsti taupymo politiką.
„Centro kairiųjų vyriausybė Prancūzijoje dėl biudžeto politikos, politikos euro zonoje ar atsako į Graikijos krizę, nebuvo pajėgi atsispirti vokiečiams“ - atkreipė dėmesį Joseph Stiglitz, kuris yra buvęs Pasaulio banko pagrindinis ekonomistas.
Minimas ekonomistas kritikuoja Briuselį dėl to, jog jie sutelkia dėmesį į valstybinių narių nominalius biudžeto deficitus, vietoj to, jog atsižvelgiant į ekonomikos ciklą koncentruotųsi ties jų dydžiu. Jis taip pat nepritaria receptui, kuris pasiūlytas siekiant pagerinti finansinę padėtį.
„Išlaidų ir mokesčių mažinimas sukelia ekonomikos traukimąsi, t.y. visiškai priešingas nei norimas efektas. Aš nesuprantu, kodėl Europa tai bando dabar, po tų visų įrodymų, visų analizių rodančių, kad tai neveikia“ - teigė Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas.
Tuo pačiu Joseph Stiglitz atkreipė dėmesį, kad prieš ekonominę krizę Prancūzija buvo viena iš tų šalių, kur buvo didžiausia lygybė, tačiau dėl taupymo politikos tam iškilo grėsmė.
„Taupymo politika yra viena iš pagrindinių priežasčių dėl nelygybės augimo“ - reziumavo jis.
„Tai yra tam tikra persekiojimo rūšis“ - apie Vokietijos taikomą spaudimą Prancūzijos atžvilgiu teigė Joseph Stiglitz, kuris yra vienas iš didžiausių taupymo politikos oponentų.
Jis tuo pačiu sutinka su buvusiu Graikijos Finansų ministru Yanis Varoufakis, jog Vokietijos nenoras nusileisti Graikijos klausimu, turėjo įtikinti Prancūzijos valdžios atstovus toliau tęsti taupymo politiką.
„Centro kairiųjų vyriausybė Prancūzijoje dėl biudžeto politikos, politikos euro zonoje ar atsako į Graikijos krizę, nebuvo pajėgi atsispirti vokiečiams“ - atkreipė dėmesį Joseph Stiglitz, kuris yra buvęs Pasaulio banko pagrindinis ekonomistas.
Minimas ekonomistas kritikuoja Briuselį dėl to, jog jie sutelkia dėmesį į valstybinių narių nominalius biudžeto deficitus, vietoj to, jog atsižvelgiant į ekonomikos ciklą koncentruotųsi ties jų dydžiu. Jis taip pat nepritaria receptui, kuris pasiūlytas siekiant pagerinti finansinę padėtį.
„Išlaidų ir mokesčių mažinimas sukelia ekonomikos traukimąsi, t.y. visiškai priešingas nei norimas efektas. Aš nesuprantu, kodėl Europa tai bando dabar, po tų visų įrodymų, visų analizių rodančių, kad tai neveikia“ - teigė Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas.
Tuo pačiu Joseph Stiglitz atkreipė dėmesį, kad prieš ekonominę krizę Prancūzija buvo viena iš tų šalių, kur buvo didžiausia lygybė, tačiau dėl taupymo politikos tam iškilo grėsmė.
„Taupymo politika yra viena iš pagrindinių priežasčių dėl nelygybės augimo“ - reziumavo jis.