versija spausdinimui
(1)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad patikslinus pirminius praėjusio ketvirčio bendrojo vidaus produkto duomenis paaiškėjo, jog jis tiek Europoje, tiek mūsų šalyje paaugo sparčiau nei prieš tai buvo skelbiama.
Per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, euro zonos ekonomika ūgtelėjo 0,4 procento, nors prieš tai skelbta, jog augimas siekė 0,3 procento. Ekonomistai prognozavo, jog po perskaičiavimo, prieaugio rodiklis išliks nepakitęs. Be to, pakoregavus pirmojo šių metų ketvirčio duomenis paaiškėjo, jog per jį ketvirčio prieaugis irgi buvo didesnis, t.y. siekė ne 0,4 procento, o 0,5 procento.
Per antrą šių metų ketvirtį Europos sąjungos ekonomikos prieaugis siekė irgi 0,4 procento, t.y. šiuo atveju jis nebuvo pakeistas, tačiau pirmojo ketvirčio augimas buvo kilsteltas nuo 0,4 iki 0,5 procento.
Lietuvos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis per praėjusį ketvirtį buvo padidintas nuo 0,6 iki 0,7 procento, kai per pirmą šių metų ketvirtį buvo fiksuojamas 0,5 procento nuosmukis.
Kalbant apie metinį augimą, tai jis euro zonoje per praėjusį ketvirtį po perskaičiavimo buvo kilsteltas nuo 1,2 iki 1,5 procento, kai prognozuota, jog išliks nepakeistas. Pirmojo ketvirčio metinis prieaugis buvo padidintas 0,2 procento iki 1,2 procento.
Europos sąjungoje per praėjusį ketvirtį metinis prieaugis siekė 1,9 procento, nors prieš tai skelbta, jog sudarė tik 1,6 procento. Pirmojo ketvirčio prieaugis buvo padidintas nuo 1,5 iki 1,7 procento. Lietuvos bendrojo vidaus produkto metinis augimas per antrą šių metų ketvirtį buvo padidintas nuo 1,3 iki 1,4 procento, kai per pirmą ketvirtį siekė 1,6 procento.
Per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo visose Europos sąjungos šalyse, kurių duomenys yra žinomi, išskyrus Prancūzija, kur šis rodiklis nepakito. Sparčiausiai ekonomika ūgtelėjo Latvijoje (1,2 procento), Maltoje (1,1 procento) bei Čekijoje, Ispanijoje ir Švedijoje, kur pakilo po vieną procentą. Na o lėčiausiai, t.y. 0,1 procento paaugo Olandijoje, Austrijoje ir Rumunijoje.
Metinis prieaugis buvo fiksuojamas visose šalyse, kurių duomenys yra žinomi, išskyrus Suomiją, kur per metus bendrojo vidaus produkto vertė nepakito. Sparčiausias per antrą šių metų ketvirtį metinis ekonomikos augimas tarp Europos sąjungos šalių buvo Maltoje (4,8 procento), Čekijoje (4,4 procento) bei Rumunijoje, kur siekė 3,7 procento. Na o lėčiausias prieaugis buvo Austrijoje ir Italijoje, kur jis siekė po 0,7 procento.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su pirmu šių metų ketvirčiu, vartotojų išlaidos tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje paaugo po 0,4 procento bei prie ekonomikų augimų prisidėjo atitinkamai 0,2 ir 0,3 procentinio punkto. Metinis prieaugis siekė atitinkamai 1,9 ir 2,2 procento, o indėlis į ekonomikų augimą sudarė 1,1 ir 1,3 procentinio punkto.
Viešosios išlaidos per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje paaugo 0,3 procento, o Europos sąjungoje - 0,4 procento. Metinis prieaugis siekė atitinkamai 1,3 ir 1,4 procento. Indėlis į ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugį siekė po 0,1 procentinio punkto, o į metinį - po 0,3 procentinio punkto.
Investicijų apimtys tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, smuktelėjo, t.y. krito atitinkamai 0,5 ir 0,1 procento, o metinis prieaugis sudarė atitinkamai 1,9 procento bei 2,6 procento. Indėlis į ketvirčio euro zonos augimą buvo neigiamas ir siekė 0,1 procentinio punkto, o Europos sąjungos atveju buvo neutralus. Indėlis į metinį prieaugį buvo teigiamas ir siekė atitinkamai 0,4 ir 0,5 procentinio punkto.
Kalbant apie užsienio prekybą, tai jos indėlis tiek į euro zonos, tiek į Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto augimą buvo teigiamas, tuo tarpu atsargų pokyčių indėlis abiem atvejais buvo neigiamas, bei neigiamas tiek kalbant apie ketvirčio, tiek kalbant apie metinį augimą.
Per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, euro zonos ekonomika ūgtelėjo 0,4 procento, nors prieš tai skelbta, jog augimas siekė 0,3 procento. Ekonomistai prognozavo, jog po perskaičiavimo, prieaugio rodiklis išliks nepakitęs. Be to, pakoregavus pirmojo šių metų ketvirčio duomenis paaiškėjo, jog per jį ketvirčio prieaugis irgi buvo didesnis, t.y. siekė ne 0,4 procento, o 0,5 procento.
Per antrą šių metų ketvirtį Europos sąjungos ekonomikos prieaugis siekė irgi 0,4 procento, t.y. šiuo atveju jis nebuvo pakeistas, tačiau pirmojo ketvirčio augimas buvo kilsteltas nuo 0,4 iki 0,5 procento.
Lietuvos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis per praėjusį ketvirtį buvo padidintas nuo 0,6 iki 0,7 procento, kai per pirmą šių metų ketvirtį buvo fiksuojamas 0,5 procento nuosmukis.
Europos sąjungoje per praėjusį ketvirtį metinis prieaugis siekė 1,9 procento, nors prieš tai skelbta, jog sudarė tik 1,6 procento. Pirmojo ketvirčio prieaugis buvo padidintas nuo 1,5 iki 1,7 procento. Lietuvos bendrojo vidaus produkto metinis augimas per antrą šių metų ketvirtį buvo padidintas nuo 1,3 iki 1,4 procento, kai per pirmą ketvirtį siekė 1,6 procento.
Per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo visose Europos sąjungos šalyse, kurių duomenys yra žinomi, išskyrus Prancūzija, kur šis rodiklis nepakito. Sparčiausiai ekonomika ūgtelėjo Latvijoje (1,2 procento), Maltoje (1,1 procento) bei Čekijoje, Ispanijoje ir Švedijoje, kur pakilo po vieną procentą. Na o lėčiausiai, t.y. 0,1 procento paaugo Olandijoje, Austrijoje ir Rumunijoje.
Metinis prieaugis buvo fiksuojamas visose šalyse, kurių duomenys yra žinomi, išskyrus Suomiją, kur per metus bendrojo vidaus produkto vertė nepakito. Sparčiausias per antrą šių metų ketvirtį metinis ekonomikos augimas tarp Europos sąjungos šalių buvo Maltoje (4,8 procento), Čekijoje (4,4 procento) bei Rumunijoje, kur siekė 3,7 procento. Na o lėčiausias prieaugis buvo Austrijoje ir Italijoje, kur jis siekė po 0,7 procento.
Viešosios išlaidos per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje paaugo 0,3 procento, o Europos sąjungoje - 0,4 procento. Metinis prieaugis siekė atitinkamai 1,3 ir 1,4 procento. Indėlis į ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugį siekė po 0,1 procentinio punkto, o į metinį - po 0,3 procentinio punkto.
Investicijų apimtys tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, smuktelėjo, t.y. krito atitinkamai 0,5 ir 0,1 procento, o metinis prieaugis sudarė atitinkamai 1,9 procento bei 2,6 procento. Indėlis į ketvirčio euro zonos augimą buvo neigiamas ir siekė 0,1 procentinio punkto, o Europos sąjungos atveju buvo neutralus. Indėlis į metinį prieaugį buvo teigiamas ir siekė atitinkamai 0,4 ir 0,5 procentinio punkto.
Kalbant apie užsienio prekybą, tai jos indėlis tiek į euro zonos, tiek į Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto augimą buvo teigiamas, tuo tarpu atsargų pokyčių indėlis abiem atvejais buvo neigiamas, bei neigiamas tiek kalbant apie ketvirčio, tiek kalbant apie metinį augimą.