versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien pranešė, kad liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje ir Lietuvoje ūgtelėjo pramonės produkcijos apimtys.
Minimą mėnesį pramonės produkcija euro zonoje paaugo 0,6 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog prieaugis bus vidutiniškai per pus mažesnis. Birželį pramonės produkcija bendroje valiutos sąjungoje smuko 0,3 procento.
Europos sąjungoje per liepą pramonės produkcijos apimtys ūgtelėjo 0,3 procento, o mūsų šalyje - 0,5 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis Europos sąjungoje krito 0,1 procento, o Lietuvoje paaugo 0,8 procento.
Kalbant apie metinį prieaugį, tai jis euro zonoje siekė 1,9 procento, Europos sąjungoje sudarė 1,8 procento, o Lietuvoje - 5,9 procento. Mėnesį prieš tai pramonės produkcijos metinis augimas siekė atitinkamai 1,5, du procentus bei 6,9 procento.
Ekonomistai prognozavo, jog euro zonoje šio rodiklio metinis prieaugis liepą sieks vidutiniškai tik 0,6 procento.
Per liepos mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje energijos gamyba paaugo trim procentais, kapitalo prekių - 1,4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,3 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo ir tarpinių prekių gamybos apimtys susitraukė po 0,6 procento.
Europos sąjungoje per tą patį laikotarpį energijos gamybos apimtys pakilo 2,1 procento, kapitalo prekių - 0,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,6 procento. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys krito 0,2 procento, o tarpinių - 0,6 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių šis rodiklis sparčiausiai pakilo Airijoje (7,2 procento), Graikijoje (4,3 procento), Kroatijoje (3,6 procento) bei Latvijoje, kur ūgtelėjo 2,8 procento. Na o labiausiai jis susitraukė Danijoje (4,6 procento), Švedijoje (2,1 procento) bei Maltoje, kur krito 1,8 procento.
Per metų laikotarpį euro zonoje energijos gamybos apimtys pakilo 5,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2,6 procento, kapitalo prekių - 2,2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,7 procento, o tarpinių prekių pakilo 0,5 procento.
Europos sąjungoje per tą patį laikotarpį energijos gamybos apimtys padidėjo 4,8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - trim procentais, kapitalo prekių - 1,8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,3 procento, o tarpinių prekių pakilo 0,8 procento.
Tuo tarpu tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai pašoko Airijoje (17,9 procento), Slovakijoje (11,9 procento) bei Latvijoje, kur pakilo 8,3 procento. O labiausiai šis rodiklis krito Estijoje (5,9 procento), Olandijoje (4,4 procento) bei Graikijoje, kur sumažėjo 1,5 procento.
Minimą mėnesį pramonės produkcija euro zonoje paaugo 0,6 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog prieaugis bus vidutiniškai per pus mažesnis. Birželį pramonės produkcija bendroje valiutos sąjungoje smuko 0,3 procento.
Europos sąjungoje per liepą pramonės produkcijos apimtys ūgtelėjo 0,3 procento, o mūsų šalyje - 0,5 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis Europos sąjungoje krito 0,1 procento, o Lietuvoje paaugo 0,8 procento.
Kalbant apie metinį prieaugį, tai jis euro zonoje siekė 1,9 procento, Europos sąjungoje sudarė 1,8 procento, o Lietuvoje - 5,9 procento. Mėnesį prieš tai pramonės produkcijos metinis augimas siekė atitinkamai 1,5, du procentus bei 6,9 procento.
Ekonomistai prognozavo, jog euro zonoje šio rodiklio metinis prieaugis liepą sieks vidutiniškai tik 0,6 procento.
Europos sąjungoje per tą patį laikotarpį energijos gamybos apimtys pakilo 2,1 procento, kapitalo prekių - 0,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,6 procento. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys krito 0,2 procento, o tarpinių - 0,6 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių šis rodiklis sparčiausiai pakilo Airijoje (7,2 procento), Graikijoje (4,3 procento), Kroatijoje (3,6 procento) bei Latvijoje, kur ūgtelėjo 2,8 procento. Na o labiausiai jis susitraukė Danijoje (4,6 procento), Švedijoje (2,1 procento) bei Maltoje, kur krito 1,8 procento.
Europos sąjungoje per tą patį laikotarpį energijos gamybos apimtys padidėjo 4,8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - trim procentais, kapitalo prekių - 1,8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,3 procento, o tarpinių prekių pakilo 0,8 procento.
Tuo tarpu tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai pašoko Airijoje (17,9 procento), Slovakijoje (11,9 procento) bei Latvijoje, kur pakilo 8,3 procento. O labiausiai šis rodiklis krito Estijoje (5,9 procento), Olandijoje (4,4 procento) bei Graikijoje, kur sumažėjo 1,5 procento.