versija spausdinimui
(0)
Net 63 procentai žiniasklaidos grupės Bloomberg apklaustų ekonomistų mano, jog jei Europos Centrinis bankas padidins ir prailgins savo šiuo metu įgyvendinamą aktyvų supirkimo (QE) programą, tai tuomet Šveicarijos Centrinis bankas sureaguos į tai atlikdamas intervencijas valiutų rinkoje.
Tuo tarpu mažesnioji dalis ekonomistų, t.y. 42 procentai, mano, kad Šveicarijos Centrinio banko atstovai gali nuspręsti dar labiau sumažinti savo bazinę palūkanų normą.
„Didėja pavojus, jog Europos Centrinis bankas gali pratęsti savo vykdomą aktyvų supirkimo programą, kad tokiu būdu kovoti su žema infliacija ir lėtu augimu. Mes manome, kad Šveicarijos Nacionalinis bankas ir toliau vykdys intervencijas“ - pareiškė Credit Suisse ekonomistas Maxime Botteron.
Kitoje Bloomberg atliktoje apklausoje net aštuoniasdešimt procentų ekonomistų išreiškė įsitikinimą, jog Europos Centrinis bankas pratęs kiekybinę pinigų politikos švelninimo programą (QE).
Šveicarijos Centrinis bankas siekdamas neleisti sustiprėti frankui sukaupė 541,5 mlrd. frankų vertės užsienio valiutų rezervus, be to, šio banko atstovai ir toliau mano, jog Šveicarijos valiuta išlieka pervertinta.
Šio banko vadovas Thomas Jordan ne kartą minėjo, kad esant poreikiui, Centrinis bankas imsis papildomų veiksmų. Anot jo, nors šiuo metu bazinė palūkanų norma yra tinkamame lygyje, tačiau ji gali būti dar labiau sumažinta. Šveicarijos Nacionalinio banko vadovas mano, kad šiais metais šalies ekonomikos augimas gali sulėtėti iki maždaug vieno procento, kai praėjusiais metais jis siekė 1,9 procento. Tuo tarpu ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais Šveicarijos bendrasis vidaus produktas ūgtels 1,2 procento.
Šveicarijos frankas, kuris tradiciškai laikomas esančiu „saugiu prieglobsčiu”, nuo liepos mėnesio silpnėja euro atžvilgiu. Padėtis obligacijų rinkoje rodo, jog prekeiviai jau ima aktyvų kainose įvertinti tai, jog Šveicarijoje ekspansinės pinigų politikos laikotarpis užtruks ilgesnį laiką. Šiandien rinkoje Šveicarijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas yra neigiamas ir siekia 0,235 procento ir yra artimas rekordiškai žemai vertei, kuri buvo pasiekta šių metų sausio pabaigoje.
„Šveicarijos Nacionalinis bankas bandys susilaikyti nuo tolimesnio palūkanų mažinimo. Tačiau jeigu frankas sustiprės nuo dabartinio 1,08 iki žemiau nei 1,05 frankų už eurą lygio, o ypač jei iki pariteto, tokie veiksmai gali būti neišvengiami“ - tikina IHS Global Insight ekonomistas Timo Klein.
Šiandien po pietų už vieną eurą buvo mokama po 1.08204 frankus, arba 0,14 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios mūsų valiuta Šveicarijos nacionalinės valiutos atžvilgiu atpigo dešimt procentų, tačiau per pastaruosius penkis mėnesius sustiprėjo 4,1 procento.
Tuo tarpu už vieną dolerį buvo mokama po 0,95131 franką, arba 0,53 procento mažiau nei pirmadienį. Nuo metų pradžios doleris minėtos valiutos atžvilgiu atpigo 4,3 procento, tačiau per paskutinius penkis mėnesius pabrango 1,53 procento.
Tuo tarpu mažesnioji dalis ekonomistų, t.y. 42 procentai, mano, kad Šveicarijos Centrinio banko atstovai gali nuspręsti dar labiau sumažinti savo bazinę palūkanų normą.
„Didėja pavojus, jog Europos Centrinis bankas gali pratęsti savo vykdomą aktyvų supirkimo programą, kad tokiu būdu kovoti su žema infliacija ir lėtu augimu. Mes manome, kad Šveicarijos Nacionalinis bankas ir toliau vykdys intervencijas“ - pareiškė Credit Suisse ekonomistas Maxime Botteron.
Kitoje Bloomberg atliktoje apklausoje net aštuoniasdešimt procentų ekonomistų išreiškė įsitikinimą, jog Europos Centrinis bankas pratęs kiekybinę pinigų politikos švelninimo programą (QE).
Šveicarijos Centrinis bankas siekdamas neleisti sustiprėti frankui sukaupė 541,5 mlrd. frankų vertės užsienio valiutų rezervus, be to, šio banko atstovai ir toliau mano, jog Šveicarijos valiuta išlieka pervertinta.
Šio banko vadovas Thomas Jordan ne kartą minėjo, kad esant poreikiui, Centrinis bankas imsis papildomų veiksmų. Anot jo, nors šiuo metu bazinė palūkanų norma yra tinkamame lygyje, tačiau ji gali būti dar labiau sumažinta. Šveicarijos Nacionalinio banko vadovas mano, kad šiais metais šalies ekonomikos augimas gali sulėtėti iki maždaug vieno procento, kai praėjusiais metais jis siekė 1,9 procento. Tuo tarpu ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais Šveicarijos bendrasis vidaus produktas ūgtels 1,2 procento.
„Šveicarijos Nacionalinis bankas bandys susilaikyti nuo tolimesnio palūkanų mažinimo. Tačiau jeigu frankas sustiprės nuo dabartinio 1,08 iki žemiau nei 1,05 frankų už eurą lygio, o ypač jei iki pariteto, tokie veiksmai gali būti neišvengiami“ - tikina IHS Global Insight ekonomistas Timo Klein.
Šiandien po pietų už vieną eurą buvo mokama po 1.08204 frankus, arba 0,14 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios mūsų valiuta Šveicarijos nacionalinės valiutos atžvilgiu atpigo dešimt procentų, tačiau per pastaruosius penkis mėnesius sustiprėjo 4,1 procento.
Tuo tarpu už vieną dolerį buvo mokama po 0,95131 franką, arba 0,53 procento mažiau nei pirmadienį. Nuo metų pradžios doleris minėtos valiutos atžvilgiu atpigo 4,3 procento, tačiau per paskutinius penkis mėnesius pabrango 1,53 procento.