versija spausdinimui
(0)
Praėjęs ketvirtis Norvegijos valstybiniam investiciniam fondui, kuris yra didžiausias pasaulyje tokio tipo fondas, ir vėl buvo nesėkmingas, tad tai jau antras ketvirtis iš eilės kai jo investicinė grąža yra neigiama, be to, ji buvo didžiausia per pastaruosius ketverius metus.
Per trečią šių metų ketvirtį minėtas fondas prarado 273 mlrd. Norvegijos kronų arba 32 mlrd. dolerių, t.y. jo neigiama grąža siekė 4,9 procento. Minėtą bendrą nuostolį lėmė investicijos į akcijas. Šioje srityje neigiama grąža siekė 8,6 procento. Per praėjusį ketvirtį daugiausiai nuostolių buvo patirta iš investicijų į Kinijos kompanijų akcijas, kur neigiama grąža siekė net 21,3 procento, o investicijų į kitas besivystančias rinkas neigiama grąža sudarė 16,6 procento.
Tuo tarpu obligacijų investicinė grąža per praėjusį ketvirtį buvo teigiama ir siekė 0,9 procento, grąža iš investicijų į nekilnojamą turtą siekė tris procentus.
Priminsime, kad per antrą šių metų ketvirtį minimo fondo valdomų aktyvų vertė smuktelėjo 0,9 procento arba 73 mlrd. Norvegijos kronų (8,8 mlrd. dolerių).
Norvegijos vyriausybė per trečią šių metų ketvirtį į valstybinį investicinį fondą pervedė dvylikos milijardų kronų vertės lėšas, kai per paskutinius dešimt metų per ketvirtį pervestų lėšų vidurkis siekia 60 mlrd. kronų. Maža to, jau kitais metais siekiant padengti Norvegijos biudžeto deficitą, kurį lems kritusios naftos kainos, šalies valdžia planuoja iš šio fondo atsiimti nedidelę dalį lėšų.
„Mes turėjome tikėtis fondo vertės svyravimų, kai rinkoje prasidėjo didelį pokyčiai. Kai fondas yra toks didelis, kaip dabar, tai trumpalaikiu laikotarpiu gali turėti didelį poveikį. Tačiau fondas orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą ir jis yra pajėgus susidoroti su trumpalaikiais svyravimais“ - pareiškė Norvegijos valstybinio investicinio fondo vadovas Yngve Slyngstad.
Šis fondas trečiojo ketvirčio pabaigoje 59,7 procento visų savo valdomų lėšų buvo investavęs į akcijas, kai ketvirtį prieš tai ši dalis siekė 62,8 procento. Investicijų į obligacijas dalis buvo padidinta nuo 34,5 iki 37,3 procento, na o investicijos į nekilnojamą turtą sudarė tris procentus visų investicijų vertės, kai ketvirtį prieš tai ši dalis siekė 2,7 procento.
Praėjusio ketvirčio pabaigoje Norvegijos valstybinis fondas buvo daugiausiai investavęs į Nestle bei Apple kompanijų akcijas, o kalbant apie obligacijas, daugiausiai turėjo įsigijęs Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinių obligacijų.
Remiantis šio fondo taisyklėmis, jis maždaug šešiasdešimt procentų savo visų lėšų gali investuoti į kompanijų akcijas, apie 35 procentus valdomų lėšų į skolos vertybinius popierius bei apie penkis procentus savo valdomo turto gali investuoti į nekilnojamą turtą.
Per trečią šių metų ketvirtį minėtas fondas prarado 273 mlrd. Norvegijos kronų arba 32 mlrd. dolerių, t.y. jo neigiama grąža siekė 4,9 procento. Minėtą bendrą nuostolį lėmė investicijos į akcijas. Šioje srityje neigiama grąža siekė 8,6 procento. Per praėjusį ketvirtį daugiausiai nuostolių buvo patirta iš investicijų į Kinijos kompanijų akcijas, kur neigiama grąža siekė net 21,3 procento, o investicijų į kitas besivystančias rinkas neigiama grąža sudarė 16,6 procento.
Tuo tarpu obligacijų investicinė grąža per praėjusį ketvirtį buvo teigiama ir siekė 0,9 procento, grąža iš investicijų į nekilnojamą turtą siekė tris procentus.
Priminsime, kad per antrą šių metų ketvirtį minimo fondo valdomų aktyvų vertė smuktelėjo 0,9 procento arba 73 mlrd. Norvegijos kronų (8,8 mlrd. dolerių).
Norvegijos vyriausybė per trečią šių metų ketvirtį į valstybinį investicinį fondą pervedė dvylikos milijardų kronų vertės lėšas, kai per paskutinius dešimt metų per ketvirtį pervestų lėšų vidurkis siekia 60 mlrd. kronų. Maža to, jau kitais metais siekiant padengti Norvegijos biudžeto deficitą, kurį lems kritusios naftos kainos, šalies valdžia planuoja iš šio fondo atsiimti nedidelę dalį lėšų.
„Mes turėjome tikėtis fondo vertės svyravimų, kai rinkoje prasidėjo didelį pokyčiai. Kai fondas yra toks didelis, kaip dabar, tai trumpalaikiu laikotarpiu gali turėti didelį poveikį. Tačiau fondas orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą ir jis yra pajėgus susidoroti su trumpalaikiais svyravimais“ - pareiškė Norvegijos valstybinio investicinio fondo vadovas Yngve Slyngstad.
Šis fondas trečiojo ketvirčio pabaigoje 59,7 procento visų savo valdomų lėšų buvo investavęs į akcijas, kai ketvirtį prieš tai ši dalis siekė 62,8 procento. Investicijų į obligacijas dalis buvo padidinta nuo 34,5 iki 37,3 procento, na o investicijos į nekilnojamą turtą sudarė tris procentus visų investicijų vertės, kai ketvirtį prieš tai ši dalis siekė 2,7 procento.
Praėjusio ketvirčio pabaigoje Norvegijos valstybinis fondas buvo daugiausiai investavęs į Nestle bei Apple kompanijų akcijas, o kalbant apie obligacijas, daugiausiai turėjo įsigijęs Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinių obligacijų.
Remiantis šio fondo taisyklėmis, jis maždaug šešiasdešimt procentų savo visų lėšų gali investuoti į kompanijų akcijas, apie 35 procentus valdomų lėšų į skolos vertybinius popierius bei apie penkis procentus savo valdomo turto gali investuoti į nekilnojamą turtą.