versija spausdinimui
(0)
Kapitalistinėse šalyse vyriausybių įtakos didėjimas ekonomikoje gali lemti, jog tuo pačiu padidės Centrinių bankų vaidmuo kontroliuojant laisvų rinkų kryptį, tikina gerai žinomas finansų rinkų žinovas ir investuotojas Peter Schiff, kuris tuo pačiu perspėja, jog artėjame prie komunizmo.
Jis nuolat kritikuoja Amerikos Federalinį Rezervų banką, kad šis savo veiksmais iškreipė rinką ir privertė investuotojus ieškoti didelės rizikos investicijų. Šis bankas nuo pat 2008 metų pabaigos, kuomet Amerikoje ir pasaulyje kilo pasaulinė krizė, išlaiko šalyje faktiškai nulio lygio palūkanų normas.
„Sprogstamoji skola, finansiniai iškraipymai, ilga stagnacija, pasikartojanti recesija ir galiausiai tai, jog vyriausybė perims pramonę ir ekonomiką. Tai atrodo politikams ir bankininkams priimtiniausia alternatyva, kurie tiesiog atsisako leisti laisvai rinkai veikti taip, kaip ji turėtų“ - pareiškė Peter Schiff.
Kalbėdamas apie tolesnę Amerikos ekonomikos augimo kryptį jis atkreipia dėmesį į Japoniją, kuri išplečiant Japonijos banko intervencijas, bandė atgaivinti nuo 1990 metų stagnuojančią savo ekonomiką. Centrinis bankas ne tik išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas, tačiau tuo pačiu pirkdamas biržoje prekiaujamų fondų, kurie investuoja į kompanijų akcijas, vienetus, parėmė šalies akcijų rinką. Na o šiuo metu Japonijos bankas svarsto apie kitą žingsnį, t.y. apie tiesioginį kompanijų akcijų pirkimą.
„Tokie pirkimai leistų Japonijos vyriausybei sukaupti dideles balsavimo teises kai kuriose didžiausiose Japonijos įmonėse. Šios galimybės turėtų gąsdinti visus, kurie vis dar tiki laisva rinka. Akcijų pirkimas lems slaptą pramonės nacionalizavimą ir tai bus rimtas posūkis link komunizmo“ - perspėja Euro Pacific Capital kompanijos vadovas Peter Schiff.
Amerikos Centrinis bankas per 2009 - 2014 metų laikotarpį įgyvendindamas tris aktyvų supirkimo programas supirko iš bankų turto už 4,5 trilijonus dolerių. Tokiu būdu buvo siekiama paskatinti bankus, kad šie aktyviau skolintų gyventojams ir verslui. Tuo tarpu investuotojai ieškodami grąžos suskubo pirkti įmonių akcijas, tad Amerikos akcijų rinkos vertė pašoko daugiau nei tris kartus iki rekordinio lygio.
Tačiau po krizės metinis ekonomikos augimas įvertinus infliaciją nebuvo didesnis nei 3,1 procento ir tai lėčiausiai atsigavimas po krizės nuo pat laikotarpio po Antrojo pasaulinio karo.
„Daugelis amerikiečių apžvalgininkų džiaugiasi savo įsitikinimu, jog Amerika užbaigė savo QE eksperimentą ir kad mes judame priešinga kryptimi link pinigų politikos griežtinimo eros. Tai labai klaidingas dabartinės situacijos vertinimas“ - tikina Peter Schiff.
„Visų nuostabai Amerikos ekonomikos augimas lėtėja, ir nepaisant Amerikos Federalinio Rezervų banko tvirtinimų, jog palūkanų normos didinimas yra tikėtinas artimiausioje ateityje, aš manau, kad mes, kaip ir Japonija, tvirtai įstrigome stimuliavimo spąstuose“ - pastebėjo jis.
Minimo finansų rinkų specialisto nuomone, laisvoji rinka be nuolatinių Centrinių bankų intervencijų išsigydytų daug greičiau.
„Jei Centriniai bankai niekad nemanipuliuotu palūkanų normomis ir QE (kiekybinis švelninimas) niekad nebūtų išrastas, rinkos jau prieš keletą metų galėjo išsivalyti pačios nuo spekuliacinių burbulų ir netinkamų investicijų. Žinoma, mes galėjome turėti kur kas gilesnę recesiją, tačiau ji taip pat galėjo būti trumpesnė ir tuo pačiu po to galėjo būti daug stabilesnis ir tvaresnis atsigavimas“ - reziumavo Peter Schiff.
Jis nuolat kritikuoja Amerikos Federalinį Rezervų banką, kad šis savo veiksmais iškreipė rinką ir privertė investuotojus ieškoti didelės rizikos investicijų. Šis bankas nuo pat 2008 metų pabaigos, kuomet Amerikoje ir pasaulyje kilo pasaulinė krizė, išlaiko šalyje faktiškai nulio lygio palūkanų normas.
„Sprogstamoji skola, finansiniai iškraipymai, ilga stagnacija, pasikartojanti recesija ir galiausiai tai, jog vyriausybė perims pramonę ir ekonomiką. Tai atrodo politikams ir bankininkams priimtiniausia alternatyva, kurie tiesiog atsisako leisti laisvai rinkai veikti taip, kaip ji turėtų“ - pareiškė Peter Schiff.
Kalbėdamas apie tolesnę Amerikos ekonomikos augimo kryptį jis atkreipia dėmesį į Japoniją, kuri išplečiant Japonijos banko intervencijas, bandė atgaivinti nuo 1990 metų stagnuojančią savo ekonomiką. Centrinis bankas ne tik išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas, tačiau tuo pačiu pirkdamas biržoje prekiaujamų fondų, kurie investuoja į kompanijų akcijas, vienetus, parėmė šalies akcijų rinką. Na o šiuo metu Japonijos bankas svarsto apie kitą žingsnį, t.y. apie tiesioginį kompanijų akcijų pirkimą.
„Tokie pirkimai leistų Japonijos vyriausybei sukaupti dideles balsavimo teises kai kuriose didžiausiose Japonijos įmonėse. Šios galimybės turėtų gąsdinti visus, kurie vis dar tiki laisva rinka. Akcijų pirkimas lems slaptą pramonės nacionalizavimą ir tai bus rimtas posūkis link komunizmo“ - perspėja Euro Pacific Capital kompanijos vadovas Peter Schiff.
Amerikos Centrinis bankas per 2009 - 2014 metų laikotarpį įgyvendindamas tris aktyvų supirkimo programas supirko iš bankų turto už 4,5 trilijonus dolerių. Tokiu būdu buvo siekiama paskatinti bankus, kad šie aktyviau skolintų gyventojams ir verslui. Tuo tarpu investuotojai ieškodami grąžos suskubo pirkti įmonių akcijas, tad Amerikos akcijų rinkos vertė pašoko daugiau nei tris kartus iki rekordinio lygio.
Tačiau po krizės metinis ekonomikos augimas įvertinus infliaciją nebuvo didesnis nei 3,1 procento ir tai lėčiausiai atsigavimas po krizės nuo pat laikotarpio po Antrojo pasaulinio karo.
„Daugelis amerikiečių apžvalgininkų džiaugiasi savo įsitikinimu, jog Amerika užbaigė savo QE eksperimentą ir kad mes judame priešinga kryptimi link pinigų politikos griežtinimo eros. Tai labai klaidingas dabartinės situacijos vertinimas“ - tikina Peter Schiff.
„Visų nuostabai Amerikos ekonomikos augimas lėtėja, ir nepaisant Amerikos Federalinio Rezervų banko tvirtinimų, jog palūkanų normos didinimas yra tikėtinas artimiausioje ateityje, aš manau, kad mes, kaip ir Japonija, tvirtai įstrigome stimuliavimo spąstuose“ - pastebėjo jis.
Minimo finansų rinkų specialisto nuomone, laisvoji rinka be nuolatinių Centrinių bankų intervencijų išsigydytų daug greičiau.
„Jei Centriniai bankai niekad nemanipuliuotu palūkanų normomis ir QE (kiekybinis švelninimas) niekad nebūtų išrastas, rinkos jau prieš keletą metų galėjo išsivalyti pačios nuo spekuliacinių burbulų ir netinkamų investicijų. Žinoma, mes galėjome turėti kur kas gilesnę recesiją, tačiau ji taip pat galėjo būti trumpesnė ir tuo pačiu po to galėjo būti daug stabilesnis ir tvaresnis atsigavimas“ - reziumavo Peter Schiff.