![](datas/img/news/images/r/retailsales_shoping.jpg)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad per spalį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje ūgtelėjo kainos. Tuo pačiu nepasitvirtino išankstinė skelbta informacija, jog per metus kainos euro zonoje nepakito, t.y. minimą mėnesį buvo užfiksuotas 0,1 procento metinis vartotojų kainų indekso prieaugis.
Per antrą šių metų rudens mėnesį kainos euro zonoje ir Europos sąjungoje pasistiebė po 0,1 procento, o Lietuvoje paaugo dar sparčiau, t.y. 0,5 procento. Minėtas vartotojų kainų indekso prieaugis euro zonoje atitiko ekonomistų prognozių vidurkį.
Europos sąjungoje spalį buvo užfiksuota, kad per metus vartotojų kainų indeksas nepakito. Mėnesį prieš tai tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje buvo fiksuojama, kad per metus kainos smuktelėjo po 0,1 procento.
Lietuvoje spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinė defliacija susitraukė perpus iki 0,4 procento. Prieš metus metinė infliacija euro zonoje siekė 0,4 procento, Europos sąjungoje - 0,5 procento, o mūsų šalyje sudarė 0,3 procento.
Per spalį euro zonoje labiausiai pabrango su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės, t.y. jų kainų prieaugis siekė 0,7 procento. Maistas, alkoholis ir tabakas pabrango 0,4 procento. Tuo tarpu energijos ištekliai ir paslaugos per minimą laikotarpį atpigo atitinkamai 0,5 procento ir 0,1 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama bazinė infliacija per spalį euro zonoje pasistiebė 0,2 procento.
Per minimą mėnesį iš dvidešimt septynių Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, kainos paaugo trylikoje šalių, šešiose nepakito bei likusiose sumažėjo. Labiausiai vartotojų kainų indeksas spalį pasistiebė Italijoje ir mūsų šalyje, kur kainos paaugo po 0,5 procento, na o daugiausiai sumažėjo Maltoje (0,6 procento).
Euro zonoje spalį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas (1,6 procento) bei paslaugos (1,3 procento). Mėnesį prieš tai jų metinis kainų prieaugis siekė atitinkamai 1,4 ir 1,2 procento. Su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių metinis kainų prieaugis padvigubėjo iki 0,6 procento, tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų nuosmukis per spalį sumažėjo nuo 8,9 iki 8,5 procento.
Bazinė metinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į maisto, alkoholio ir tabako bei energijos išteklių kainų pokyčius, per praėjusį mėnesį, palyginus su rugsėju, padidėjo nuo 0,9 iki 1,1 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog prieaugis sieks vidutiniškai vieną procentą. Prieš metus metinė bazinė infliacija siekė 0,7 procento.
Praėjusį mėnesį trylikoje Europos sąjungos šalių buvo fiksuojamas metinis kainų nuosmukis. Didžiausias jis buvo Kipre (1,8 procento), Rumunijoje (1,4 procento) ir Bulgarijoje, kur siekė 1,2 procento. Tuo tarpu labiausiai kainos per minimą laikotarpį paaugo Maltoje (1,6 procento), Belgijoje (1,2 procento), Švedijoje (0,9 procento).
Spalį, palyginus su rugsėju, keturiose Europos sąjungos šalyse metinė infliacija sumažėjo, septyniose nepakito, na o šešiolikoje padidėjo.
Per antrą šių metų rudens mėnesį kainos euro zonoje ir Europos sąjungoje pasistiebė po 0,1 procento, o Lietuvoje paaugo dar sparčiau, t.y. 0,5 procento. Minėtas vartotojų kainų indekso prieaugis euro zonoje atitiko ekonomistų prognozių vidurkį.
Europos sąjungoje spalį buvo užfiksuota, kad per metus vartotojų kainų indeksas nepakito. Mėnesį prieš tai tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje buvo fiksuojama, kad per metus kainos smuktelėjo po 0,1 procento.
Lietuvoje spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinė defliacija susitraukė perpus iki 0,4 procento. Prieš metus metinė infliacija euro zonoje siekė 0,4 procento, Europos sąjungoje - 0,5 procento, o mūsų šalyje sudarė 0,3 procento.
Per spalį euro zonoje labiausiai pabrango su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės, t.y. jų kainų prieaugis siekė 0,7 procento. Maistas, alkoholis ir tabakas pabrango 0,4 procento. Tuo tarpu energijos ištekliai ir paslaugos per minimą laikotarpį atpigo atitinkamai 0,5 procento ir 0,1 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama bazinė infliacija per spalį euro zonoje pasistiebė 0,2 procento.
Per minimą mėnesį iš dvidešimt septynių Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, kainos paaugo trylikoje šalių, šešiose nepakito bei likusiose sumažėjo. Labiausiai vartotojų kainų indeksas spalį pasistiebė Italijoje ir mūsų šalyje, kur kainos paaugo po 0,5 procento, na o daugiausiai sumažėjo Maltoje (0,6 procento).
![](datas/users/375-eel inf-de 15-11.gif)
Bazinė metinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į maisto, alkoholio ir tabako bei energijos išteklių kainų pokyčius, per praėjusį mėnesį, palyginus su rugsėju, padidėjo nuo 0,9 iki 1,1 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog prieaugis sieks vidutiniškai vieną procentą. Prieš metus metinė bazinė infliacija siekė 0,7 procento.
Praėjusį mėnesį trylikoje Europos sąjungos šalių buvo fiksuojamas metinis kainų nuosmukis. Didžiausias jis buvo Kipre (1,8 procento), Rumunijoje (1,4 procento) ir Bulgarijoje, kur siekė 1,2 procento. Tuo tarpu labiausiai kainos per minimą laikotarpį paaugo Maltoje (1,6 procento), Belgijoje (1,2 procento), Švedijoje (0,9 procento).
Spalį, palyginus su rugsėju, keturiose Europos sąjungos šalyse metinė infliacija sumažėjo, septyniose nepakito, na o šešiolikoje padidėjo.