versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek mūsų šalyje bedarbystė sumažėjo, na o Europos sąjungoje ji nepakito. Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse.
Per mėnesį bedarbystė euro zonoje smuktelėjo nuo 10,8 iki 10,7 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2012 metų sausio mėnesio, kai ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Lietuvoje ji krito nuo 9 iki 8,9 procento, o Europos sąjungoje kaip minėta nepakito bei ir toliau sudaro 9,3 procento, t.y. mažiausia nuo pat 2009 metų rugsėjo.
Prieš metus spalį euro zonoje bedarbystės lygis siekė 11,5 procento, Europos sąjungoje - 10,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 10,3 procento.
Antrąjį šių metų rudens mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 22.497 milijonai asmenų, iš kurių 17.24 milijonai euro zonoje. Lietuvoje bedarbių skaičius spalį siekė 131 tūkstantį. Palyginus su rugsėju, bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 36 tūkstančiais, euro zonoje - trylika tūkstančių, o mūsų šalyje - vienu tūkstančiu.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus Europos sąjungoje darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo net 1.942 milijonais, iš kurių 1.302 milijonais euro zonoje, na o Lietuvoje per minimą laikotarpį bedarbių skaičius krito dvidešimt tūkstančių.
Spalį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė buvo Vokietijoje, kur ji siekė vos 4,5 procento, Čekijoje sudarė 4,7 procento, o Maltoje - 5,1 procento. Didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (24,6 procento) ir Ispanijoje - 21,6 procento.
Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse, o padidėjo tik keturiose. Sparčiausiai šis rodiklis krito Ispanijoje (nuo 23,9 iki 21,6 procento), Slovakijoje (nuo 12,7 iki 10,7 procento), Airijoje (nuo 10,7 iki 8,9 procento) ir Kroatijoje, kur krito nuo 17,6 iki 15,8 procento. Tuo tarpu bedarbystė per metus padidėjo Suomijoje (nuo 9 iki 9,5 procento), Prancūzijoje (nuo 10,5 iki 10,8 procento), Belgijoje (nuo 8,6 iki 8,7 procento) bei Rumunijoje, kur šis rodiklis paaugo nuo 6,7 iki 6,8 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje spalį palyginus su rugsėju, šis rodiklis paaugo nuo 22,2 iki 22,3 procento, Europos sąjungoje - nuo 19,9 iki 20 procentų, o Lietuvoje tuo tarpu sumažėjo nuo 16,1 iki 15,6 procento. Prieš metus šis rodiklis euro zonoje siekė 23,3 procento, Europos sąjungoje - 21,7 procento, o mūsų šalyje siekė 18,6 procento.
Mažiausiai bedarbių jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių spalį buvo Vokietijoje (7,1 procento), Austrijoje (10,4 procento) bei Danijoje, kur siekė 10,9 procento. Didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (47,9 procento), Ispanijoje (47,7 procento), Kroatijoje (43,1 procento) bei Italijoje, kur siekė 39,8 procento.
Per mėnesį bedarbystė euro zonoje smuktelėjo nuo 10,8 iki 10,7 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2012 metų sausio mėnesio, kai ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Lietuvoje ji krito nuo 9 iki 8,9 procento, o Europos sąjungoje kaip minėta nepakito bei ir toliau sudaro 9,3 procento, t.y. mažiausia nuo pat 2009 metų rugsėjo.
Prieš metus spalį euro zonoje bedarbystės lygis siekė 11,5 procento, Europos sąjungoje - 10,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 10,3 procento.
Antrąjį šių metų rudens mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 22.497 milijonai asmenų, iš kurių 17.24 milijonai euro zonoje. Lietuvoje bedarbių skaičius spalį siekė 131 tūkstantį. Palyginus su rugsėju, bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 36 tūkstančiais, euro zonoje - trylika tūkstančių, o mūsų šalyje - vienu tūkstančiu.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus Europos sąjungoje darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo net 1.942 milijonais, iš kurių 1.302 milijonais euro zonoje, na o Lietuvoje per minimą laikotarpį bedarbių skaičius krito dvidešimt tūkstančių.
Spalį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė buvo Vokietijoje, kur ji siekė vos 4,5 procento, Čekijoje sudarė 4,7 procento, o Maltoje - 5,1 procento. Didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (24,6 procento) ir Ispanijoje - 21,6 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje spalį palyginus su rugsėju, šis rodiklis paaugo nuo 22,2 iki 22,3 procento, Europos sąjungoje - nuo 19,9 iki 20 procentų, o Lietuvoje tuo tarpu sumažėjo nuo 16,1 iki 15,6 procento. Prieš metus šis rodiklis euro zonoje siekė 23,3 procento, Europos sąjungoje - 21,7 procento, o mūsų šalyje siekė 18,6 procento.
Mažiausiai bedarbių jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių spalį buvo Vokietijoje (7,1 procento), Austrijoje (10,4 procento) bei Danijoje, kur siekė 10,9 procento. Didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (47,9 procento), Ispanijoje (47,7 procento), Kroatijoje (43,1 procento) bei Italijoje, kur siekė 39,8 procento.