versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys euro zonoje ūgtelėjo dvigubai sparčiau nei laukta, be to, metinis prieaugis taip pat padidėjo ir viršijo lūkesčius. Per minimus laikotarpius itin sparčiai šis rodiklis šoktelėjo ir mūsų šalyje.
Per antrą šių metų rudens mėnesį mėnesinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje siekė 0,6 procento, kai mėnesį prieš tai buvo fiksuojamas 0,3 procento nuosmukis. Europos sąjungoje šis rodiklis per minimą laikotarpį paaugo 0,5 procento, kai per rugsėjį nepakito. Lietuvoje pramonės produkcija remiantis Eurostat duomenimis, spalį palyginus su rugsėju, pašoko net 11,3 procento, arba sparčiausiai tarp visų Europos sąjungos šalių. Mėnesį prieš tai ji krito 1,5 procento.
Spalį metinis pramonės produkcijos apimčių prieaugis euro zonoje ūgtelėjo nuo 1,3 iki 1,9 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog šis prieaugis sieks vidutiniškai 1,3 procento. Europos sąjungoje šio rodiklio metinis prieaugis padidėjo nuo 1,8 iki 2,4 procento, o Lietuvoje spalį metinis prieaugis siekė 6,5 procento, kai dar mėnesį prieš tai buvo fiksuojamas 0,3 procento nuosmukis.
Euro zonoje per antrą šių metų rudens mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba paaugo 1,8 procento, kapitalo prekių - 1,4 procento, energijos - 0,6 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,4 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamyba smuko 0,1 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba paaugo 1,2 procento, kapitalo prekių - vienu procentu, energijos - 0,8 procento, kasdieninio vartojimo paaugo 0,2 procento, o tarpinių prekių - 0,1 procento.
Per mėnesį pramonės produkcija, kaip minėta, tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai pašoko Lietuvoje, Olandijoje (4,3 procento), Portugalijoje (3,9 procento) bei Airijoje, kur paaugo 3,4 procento. Labiausiai šis rodiklis smuktelėjo Graikijoje (1,2 procento) bei Danijoje ir Suomijoje, kur susitraukė po 0,9 procento.
Per metus euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba paaugo 4,2 procento, kapitalo prekių - 3,5 procento, tarpinių prekių - 1,5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,7 procento, o energijos pakilo 0,2 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba pakilo keturiais procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 3,3 procento, tarpinių prekių - 1,6 procento, energijos - 1,2 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo vienu procentu.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai pramonė paaugo Airijoje, kur pašoko net 14,6 procento, mūsų šalyje pakilo 6,5 procento, o Čekijoje ir Kroatijoje padidėjo po 6,4 procento. Labiausiai šis rodiklis smuktelėjo Olandijoje (2,6 procento), Estijoje (2,1 procento) bei Graikijoje, kur krito 1,9 procento.
Per antrą šių metų rudens mėnesį mėnesinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje siekė 0,6 procento, kai mėnesį prieš tai buvo fiksuojamas 0,3 procento nuosmukis. Europos sąjungoje šis rodiklis per minimą laikotarpį paaugo 0,5 procento, kai per rugsėjį nepakito. Lietuvoje pramonės produkcija remiantis Eurostat duomenimis, spalį palyginus su rugsėju, pašoko net 11,3 procento, arba sparčiausiai tarp visų Europos sąjungos šalių. Mėnesį prieš tai ji krito 1,5 procento.
Spalį metinis pramonės produkcijos apimčių prieaugis euro zonoje ūgtelėjo nuo 1,3 iki 1,9 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog šis prieaugis sieks vidutiniškai 1,3 procento. Europos sąjungoje šio rodiklio metinis prieaugis padidėjo nuo 1,8 iki 2,4 procento, o Lietuvoje spalį metinis prieaugis siekė 6,5 procento, kai dar mėnesį prieš tai buvo fiksuojamas 0,3 procento nuosmukis.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba paaugo 1,2 procento, kapitalo prekių - vienu procentu, energijos - 0,8 procento, kasdieninio vartojimo paaugo 0,2 procento, o tarpinių prekių - 0,1 procento.
Per mėnesį pramonės produkcija, kaip minėta, tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai pašoko Lietuvoje, Olandijoje (4,3 procento), Portugalijoje (3,9 procento) bei Airijoje, kur paaugo 3,4 procento. Labiausiai šis rodiklis smuktelėjo Graikijoje (1,2 procento) bei Danijoje ir Suomijoje, kur susitraukė po 0,9 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai pramonė paaugo Airijoje, kur pašoko net 14,6 procento, mūsų šalyje pakilo 6,5 procento, o Čekijoje ir Kroatijoje padidėjo po 6,4 procento. Labiausiai šis rodiklis smuktelėjo Olandijoje (2,6 procento), Estijoje (2,1 procento) bei Graikijoje, kur krito 1,9 procento.