versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien pranešė, kad paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje bedarbystė sumažėjo, tuo tarpu mūsų šalyje ji ūgtelėjo.
Per gruodį euro zonoje nedarbo lygis smuktelėjo nuo 10,5 iki 10,4 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų rugsėjo mėnesio. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Europos sąjungoje bedarbystė per minimą laikotarpį nepakito bei sudarė devynis procentus, t.y. buvo mažiausia nuo pat 2009 metų birželio mėnesio.
Lietuvoje gruodį palyginus su lapkričiu, bedarbystė padidėjo nuo 8,4 iki 8,5 procento.
2014 metų gruodį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11,4 procento, Europos sąjungoje sudarė 9,9 procento, o mūsų šalyje siekė dešimt procentų.
Praėjusių metų pabaigoje remiantis Eurostat duomenimis Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.944 milijonai asmenų iš kurių 16.75 milijonai euro zonoje. Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 125 tūkstančius. Per mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 52 tūkstančiais, euro zonoje - 49 tūkstančiais, o mūsų šalyje paaugo vienu tūkstančiu.
Per metus Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 2.026 milijonais, euro zonoje - 1.501 milijonu, o Lietuvoje jų skaičius krito 22 tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių gruodį mažiausia bedarbystė buvo užfiksuota Čekijoje ir Vokietijoje, kur siekė tik po 4,5 procento, bei Maltoje, kur sudarė 5,1 procento. Na o didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (24,5 procento) bei Ispanijoje, kur bedarbystė sudarė 20,8 procento.
Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt trijose Europos sąjungos šalyse, Estijoje šis rodiklis nepakito, o keturiose ji padidėjo. Labiausiai ji per minimą laikotarpį smuktelėjo Ispanijoje (nuo 23,6 iki 20,8 procento), Slovakijoje (nuo 12,4 iki 10,6 procento) bei Portugalijoje, kur krito nuo 13,6 iki 11,8 procento. Tuo tarpu bedarbystė per metus paaugo Suomijoje (nuo 9 iki 9,5 procento), Austrijoje (nuo 5,6 iki 5,8 procento), Latvijoje (10,1 iki 10,2 procento) bei Rumunijoje, kur pakilo nuo 6,6 iki 6,7 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje paskutinį praėjusių metų mėnesį palyginus su lapkričiu, smuktelėjo nuo 22,1 iki 22 procentų, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 19,7 procento, o Lietuvoje krito nuo 14,9 iki 14,3 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis euro zonoje siekė 23 procentus, Europos sąjungoje - 21,2 procento, o mūsų šalyje sudarė 18,4 procento.
Gruodį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia jaunimo bedarbystė buvo Vokietijoje (7 procentai), Danijoje (10,3 procento) bei Čekijoje, kur ji sudarė 10,9 procento. Didžiausia ji buvo Graikijoje (48,6 procento), Ispanijoje (46 procentai), Kroatijoje (44,1 procento) ir Italijoje, kur ji siekė 37,9 procento.
Per gruodį euro zonoje nedarbo lygis smuktelėjo nuo 10,5 iki 10,4 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų rugsėjo mėnesio. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Europos sąjungoje bedarbystė per minimą laikotarpį nepakito bei sudarė devynis procentus, t.y. buvo mažiausia nuo pat 2009 metų birželio mėnesio.
Lietuvoje gruodį palyginus su lapkričiu, bedarbystė padidėjo nuo 8,4 iki 8,5 procento.
2014 metų gruodį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11,4 procento, Europos sąjungoje sudarė 9,9 procento, o mūsų šalyje siekė dešimt procentų.
Praėjusių metų pabaigoje remiantis Eurostat duomenimis Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.944 milijonai asmenų iš kurių 16.75 milijonai euro zonoje. Lietuvoje bedarbių skaičius siekė 125 tūkstančius. Per mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 52 tūkstančiais, euro zonoje - 49 tūkstančiais, o mūsų šalyje paaugo vienu tūkstančiu.
Per metus Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 2.026 milijonais, euro zonoje - 1.501 milijonu, o Lietuvoje jų skaičius krito 22 tūkstančiais.
Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt trijose Europos sąjungos šalyse, Estijoje šis rodiklis nepakito, o keturiose ji padidėjo. Labiausiai ji per minimą laikotarpį smuktelėjo Ispanijoje (nuo 23,6 iki 20,8 procento), Slovakijoje (nuo 12,4 iki 10,6 procento) bei Portugalijoje, kur krito nuo 13,6 iki 11,8 procento. Tuo tarpu bedarbystė per metus paaugo Suomijoje (nuo 9 iki 9,5 procento), Austrijoje (nuo 5,6 iki 5,8 procento), Latvijoje (10,1 iki 10,2 procento) bei Rumunijoje, kur pakilo nuo 6,6 iki 6,7 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje paskutinį praėjusių metų mėnesį palyginus su lapkričiu, smuktelėjo nuo 22,1 iki 22 procentų, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 19,7 procento, o Lietuvoje krito nuo 14,9 iki 14,3 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis euro zonoje siekė 23 procentus, Europos sąjungoje - 21,2 procento, o mūsų šalyje sudarė 18,4 procento.
Gruodį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia jaunimo bedarbystė buvo Vokietijoje (7 procentai), Danijoje (10,3 procento) bei Čekijoje, kur ji sudarė 10,9 procento. Didžiausia ji buvo Graikijoje (48,6 procento), Ispanijoje (46 procentai), Kroatijoje (44,1 procento) ir Italijoje, kur ji siekė 37,9 procento.