versija spausdinimui
(0)
Beprecedentinis Japonijos banko vykdomas pinigų politikos švelninimas, kuris apima ir ETF fondų vienetų supirkimą, lėmė dar vieną anomaliją finansų rinkose. Pasirodo Japonijos bankas įeina net į devyniasdešimties procentų bendrovių, kurios įtrauktos į Nikkei225 indeksą, dešimties didžiausių akcininkų sąrašus.
Beje, Japonijos bankas jau turi įsigijęs daugiau Tokijo biržoje kotiruojamų kompanijų akcijų nei du didžiausi pasaulyje aktyvų valdytojai, t.y. BlackRock ir Vanguard, kartu sudėjus. Minimo banko turimų akcijų bendra vertė sudaro 1,6 procento visos Tokijo biržos kapitalizacijos.
Tad Japonijos bankas iškreipia dar vieną rinką po to, kai jis iš esmės tapo vienintelė institucija, kuri perka šalies valstybes obligacijas.
Remiantis Goldman Sachs ir HSBC bankų specialistų skaičiavimais, iki 2017 metų pabaigos Japonijos bankas gali tapti nuo 40 iki 90 bendrovių, kurios įeina į Nikkei225 indeksą, pagrindiniu akcininku. Be to, verta pabrėžti, kad Tokijo birža nėra šiaip maža vietinė rinka, o tai ketvirta pagal vertę birža pasaulyje, t.y. jos kapitalizacija sudaro apie 4,5 trilijonus dolerių.
Japonijos bankas įgyvendindamas dabartinę aktyvų supirkimo programą kasmet ETF fondų vienetų supirkimui skiria po maždaug 27 mlrd. dolerių, tačiau labai realu, kad jau šią savaitę ši dalis gali dar labiau padidėti.
Daugelis Bloomberg apklaustų analitikų ir ekonomistų prognozuoja, jog Japonijos Centrinis bankas ir toliau tęs aktyvų supirkimo programą ir labai tikėtina, kad išplės ETF fondų aktyvų supirkimą.
Sunku pasakyti, ar tokie Centrinio banko veiksmai iš tiesų pagerina padėtį ekonomikoje, nes bent kol kas to aiškiai nematyti, tačiau be jokios abejonės tai puiki žinia Nikkei225 indeksui, kuris turi puikų potencialą dar labiau atsigauti ir augti.
Nuo šių metų pradžios minimo indekso vertė krito virš aštuonių procentų, o per pastaruosius vienerius metus - apie trylika procentų.
Beje, Japonijos bankas jau turi įsigijęs daugiau Tokijo biržoje kotiruojamų kompanijų akcijų nei du didžiausi pasaulyje aktyvų valdytojai, t.y. BlackRock ir Vanguard, kartu sudėjus. Minimo banko turimų akcijų bendra vertė sudaro 1,6 procento visos Tokijo biržos kapitalizacijos.
Tad Japonijos bankas iškreipia dar vieną rinką po to, kai jis iš esmės tapo vienintelė institucija, kuri perka šalies valstybes obligacijas.
Remiantis Goldman Sachs ir HSBC bankų specialistų skaičiavimais, iki 2017 metų pabaigos Japonijos bankas gali tapti nuo 40 iki 90 bendrovių, kurios įeina į Nikkei225 indeksą, pagrindiniu akcininku. Be to, verta pabrėžti, kad Tokijo birža nėra šiaip maža vietinė rinka, o tai ketvirta pagal vertę birža pasaulyje, t.y. jos kapitalizacija sudaro apie 4,5 trilijonus dolerių.
Japonijos bankas įgyvendindamas dabartinę aktyvų supirkimo programą kasmet ETF fondų vienetų supirkimui skiria po maždaug 27 mlrd. dolerių, tačiau labai realu, kad jau šią savaitę ši dalis gali dar labiau padidėti.
Daugelis Bloomberg apklaustų analitikų ir ekonomistų prognozuoja, jog Japonijos Centrinis bankas ir toliau tęs aktyvų supirkimo programą ir labai tikėtina, kad išplės ETF fondų aktyvų supirkimą.
Sunku pasakyti, ar tokie Centrinio banko veiksmai iš tiesų pagerina padėtį ekonomikoje, nes bent kol kas to aiškiai nematyti, tačiau be jokios abejonės tai puiki žinia Nikkei225 indeksui, kuris turi puikų potencialą dar labiau atsigauti ir augti.
Nuo šių metų pradžios minimo indekso vertė krito virš aštuonių procentų, o per pastaruosius vienerius metus - apie trylika procentų.