versija spausdinimui
(0)
Japonijos ekonomika, kuri šiuo metu yra trečia pagal dydį pasaulyje, remiantis pirminiais preliminariais duomenimis per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo pastebimai labiau nei tikėjosi ekonomistai, be to, metinis prieaugis taip pat pozityviai nustebino.
Per praėjusį ketvirtį šios šalies ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis sudarė 0,4 procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai tik 0,1 procento. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Japonijos ekonomikos ketvirčio nuosmukis siekė 0,4 procento, nors prieš tai skelbta, jog sudarė 0,3 procento.
Metinis Japonijos bendrojo vidaus produkto augimas per pirmą šių metų ketvirtį siekė 1,7 procento, t.y. buvo didžiausias nuo pat 2015 metų antrojo ketvirčio. Ekonomistai prognozavo, jog jis sieks vidutiškai tik 0,2 procento. Ketvirtį prieš tai buvo fiksuojama, kad per metus šios šalies ekonomika smuktelėjo 1,7 procento, arba labiau nei prieš tai manyta, t.y. anksčiau skelbta, jog nuosmukis siekė tik 1,1 procento.
Kaip teigiama, labiausiai prie per praėjusį ketvirtį užfiksuoto Japonijos ekonomikos augimo prisidėjo ūgtelėjęs privatus vartojimas, valdžios išlaidos bei eksportas.
Vidaus paklausa per pirmą ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 0,2 procento bei prie augimo prisidėjo 0,2 procentinio punkto. Privatus vartojimas per minimą laikotarpį pasistiebė 0,5 procento bei prie užfiksuoto prieaugio prisidėjo 0,3 procentinio punkto.
Privačios investicijos į gyvenamųjų namų statyba smuktelėjo 0,8 procento, na o privačios kitokio pobūdžio investicijos krito 1,4 procento bei ekonomikos prieaugį sumažino 0,2 procento. Atsargų pasikeitimo poveikis buvo neutralus.
Viešojo pobūdžio investicijos per praėjusį ketvirtį Japonijoje paaugo 0,3 procento, o vyriausybės išlaidos pakilo 0,7 procento bei prie bendrojo vidaus produkto augimo prisidėjo 0,1 procentinio punkto.
Per praėjusį ketvirtį Japonijos eksporto apimtys ūgtelėjo 0,6 procento, o importas smuktelėjo 0,5 procento. Ketvirtį prieš tai eksportas krito 0,8 procento, o importas susitraukė 1,1 procento. Užsienio prekybos poveikis bendrojo vidaus produkto pokyčiui per praėjusį ketvirtį buvo teigiamas ir siekė 0,2 procentinio punkto.
Apie pietus rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 109.386 jenas, arba 0,24 procento daugiau nei vakar. Euras Japonijos valiutos atžvilgiu buvo atpigęs 0,1 procento, iki 123.329 jenų už eurą. Nuo šių metų pradžios doleris jenos atžvilgiu atpigo devyniais procentais, o per pastaruosius vienerius metus - 8,8 procento. Euro vertė atitinkamai krito 5,5 procento bei virš devynių procentų.
Per praėjusį ketvirtį šios šalies ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis sudarė 0,4 procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai tik 0,1 procento. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Japonijos ekonomikos ketvirčio nuosmukis siekė 0,4 procento, nors prieš tai skelbta, jog sudarė 0,3 procento.
Metinis Japonijos bendrojo vidaus produkto augimas per pirmą šių metų ketvirtį siekė 1,7 procento, t.y. buvo didžiausias nuo pat 2015 metų antrojo ketvirčio. Ekonomistai prognozavo, jog jis sieks vidutiškai tik 0,2 procento. Ketvirtį prieš tai buvo fiksuojama, kad per metus šios šalies ekonomika smuktelėjo 1,7 procento, arba labiau nei prieš tai manyta, t.y. anksčiau skelbta, jog nuosmukis siekė tik 1,1 procento.
Kaip teigiama, labiausiai prie per praėjusį ketvirtį užfiksuoto Japonijos ekonomikos augimo prisidėjo ūgtelėjęs privatus vartojimas, valdžios išlaidos bei eksportas.
Vidaus paklausa per pirmą ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 0,2 procento bei prie augimo prisidėjo 0,2 procentinio punkto. Privatus vartojimas per minimą laikotarpį pasistiebė 0,5 procento bei prie užfiksuoto prieaugio prisidėjo 0,3 procentinio punkto.
Privačios investicijos į gyvenamųjų namų statyba smuktelėjo 0,8 procento, na o privačios kitokio pobūdžio investicijos krito 1,4 procento bei ekonomikos prieaugį sumažino 0,2 procento. Atsargų pasikeitimo poveikis buvo neutralus.
Viešojo pobūdžio investicijos per praėjusį ketvirtį Japonijoje paaugo 0,3 procento, o vyriausybės išlaidos pakilo 0,7 procento bei prie bendrojo vidaus produkto augimo prisidėjo 0,1 procentinio punkto.
Per praėjusį ketvirtį Japonijos eksporto apimtys ūgtelėjo 0,6 procento, o importas smuktelėjo 0,5 procento. Ketvirtį prieš tai eksportas krito 0,8 procento, o importas susitraukė 1,1 procento. Užsienio prekybos poveikis bendrojo vidaus produkto pokyčiui per praėjusį ketvirtį buvo teigiamas ir siekė 0,2 procentinio punkto.
Apie pietus rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 109.386 jenas, arba 0,24 procento daugiau nei vakar. Euras Japonijos valiutos atžvilgiu buvo atpigęs 0,1 procento, iki 123.329 jenų už eurą. Nuo šių metų pradžios doleris jenos atžvilgiu atpigo devyniais procentais, o per pastaruosius vienerius metus - 8,8 procento. Euro vertė atitinkamai krito 5,5 procento bei virš devynių procentų.