versija spausdinimui
(0)
Japonijos ekonomika, kuri yra trečia pagal dydį pasaulyje, per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, išliko nepakitusi, kai laukta augimo. Be to, nuvylė ir metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis.
Prognozuota, jog šios šalies ketvirčio ekonomikos prieaugis sudarys vidutiniškai 0,2 procento, kai per pirmą šių metų ketvirtį siekė 0,5 procento.
Metinis bendrojo vidaus produkto augimas gerokai sulėtėjo, t.y. nuo dviejų procentų iki 0,2 procento. Šiuo atveju ekonomistai tikėjosi, jog prieaugis sieks vidutiniškai 0,7 procento. Prieš tai skelbta, jog pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Japonijos ekonomikos augimas sudarė 1,9 procento.
Per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, pastebimai smuktelėjo tiek privataus vartojimo, tiek valdžios išlaidų prieaugis, tuo tarpu kapitalo investicijos ir eksportas krito.
Vidaus paklausa per praėjusį ketvirtį bendrojo vidaus produkto poveikį teigiamai paveikė 0,3 procentinio punkto. Privatus vartojimas paaugo 0,2 procento, kas atitiko lūkesčius, na o jo teigiamas indėlis siekė 0,1 procentinio punkto. Ketvirtį prieš tai šio rodiklio prieaugis siekė 0,7 procento, kai prieš tai skelbta, jog sudarė 0,6 procento.
Investicijos į gyvenamąjį būstą per antrą šių metų ketvirtį Japonijoje paaugo penkiais procentais bei teigiamai prie šalies bendrojo vidaus produkto pokyčio prisidėjo 0,1 procentinio punkto. Privačios kapitalo pobūdžio investicijos smuktelėjo 0,4 procento, bei 0,1 procentinio punkto neigiamai paveikė bendrojo vidaus produkto pokytį. Ketvirtį prieš tai jos krito 0,7 procento. Atsargų pokytis neturėjo jokio poveikio bendrajam vidaus produktui.
Viešojo pobūdžio investicijos per antrą ketvirtį pasistiebė 2,3 procento bei 0,1 procentinio punkto teigiamai paveikė ekonomiką, tuo tarpu valdžios išlaidos paaugo 0,2 procento ir tai nepadarė jokio poveikio užfiksuotam bendrojo vidaus produkto pokyčiui.
Užsienio paklausa Japonijos bendrąjį vidaus produktą neigiamai paveikė 0,3 procentinio punkto. Per praėjusį ketvirtį šalies eksportas krito 1,5 procento, kai ketvirtį prieš tai paaugo 0,1 procento. Importas krito 0,1 procento, kai prieš tai smuko 0,5 procento.
Prognozuota, jog šios šalies ketvirčio ekonomikos prieaugis sudarys vidutiniškai 0,2 procento, kai per pirmą šių metų ketvirtį siekė 0,5 procento.
Metinis bendrojo vidaus produkto augimas gerokai sulėtėjo, t.y. nuo dviejų procentų iki 0,2 procento. Šiuo atveju ekonomistai tikėjosi, jog prieaugis sieks vidutiniškai 0,7 procento. Prieš tai skelbta, jog pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Japonijos ekonomikos augimas sudarė 1,9 procento.
Per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, pastebimai smuktelėjo tiek privataus vartojimo, tiek valdžios išlaidų prieaugis, tuo tarpu kapitalo investicijos ir eksportas krito.
Vidaus paklausa per praėjusį ketvirtį bendrojo vidaus produkto poveikį teigiamai paveikė 0,3 procentinio punkto. Privatus vartojimas paaugo 0,2 procento, kas atitiko lūkesčius, na o jo teigiamas indėlis siekė 0,1 procentinio punkto. Ketvirtį prieš tai šio rodiklio prieaugis siekė 0,7 procento, kai prieš tai skelbta, jog sudarė 0,6 procento.
Investicijos į gyvenamąjį būstą per antrą šių metų ketvirtį Japonijoje paaugo penkiais procentais bei teigiamai prie šalies bendrojo vidaus produkto pokyčio prisidėjo 0,1 procentinio punkto. Privačios kapitalo pobūdžio investicijos smuktelėjo 0,4 procento, bei 0,1 procentinio punkto neigiamai paveikė bendrojo vidaus produkto pokytį. Ketvirtį prieš tai jos krito 0,7 procento. Atsargų pokytis neturėjo jokio poveikio bendrajam vidaus produktui.
Viešojo pobūdžio investicijos per antrą ketvirtį pasistiebė 2,3 procento bei 0,1 procentinio punkto teigiamai paveikė ekonomiką, tuo tarpu valdžios išlaidos paaugo 0,2 procento ir tai nepadarė jokio poveikio užfiksuotam bendrojo vidaus produkto pokyčiui.
Užsienio paklausa Japonijos bendrąjį vidaus produktą neigiamai paveikė 0,3 procentinio punkto. Per praėjusį ketvirtį šalies eksportas krito 1,5 procento, kai ketvirtį prieš tai paaugo 0,1 procento. Importas krito 0,1 procento, kai prieš tai smuko 0,5 procento.