versija spausdinimui
(0)
Japonijos Centrinio banko įgyvendinama aktyvų supirkimo programa (QE) artėja prie barjero, kurį bus sunku apeiti. Komerciniams bankams jau netrukus gali pritrūkti obligacijų, kurias jie galėtų parduoti Centriniam bankui.
Japan Post Bank, kuris yra vienas iš didžiausių šalyje kreditorių, nuo 2013 metų kovo savo turėtą valstybinių obligacijų portfelį sumažino beveik perpus iki 114 trilijonų jenų (1,1 trilijono dolerių). Tuo tarpu šių Japonijos valstybinių skolos vertybinių popierių dalis Mitsubishi UFJ Financial Group, Sumitomo Mitsui Financial Group i Mizuho Financial Group portfeliuose artėja prie tokių lygių, kuriuos pasiekus reikėtų parduoti tuos aktyvus, kurie naudojami apsidraudimui, pavyzdžiui, vykdant tarpbankines operacijas.
Mitsubishi UFJ Financial Group atveju šis limitas siekia 15 trilijonų jenų, kai dar birželio pabaigoje ši finansų institucija turėjo Japonijos valstybinių obligacijų už 26,8 trilijonus jenų. Mizuho Financial Group jau pripažino, kad dėl apsidraudimo reikalavimų ir kitų veiksnių, negalės pastebimai sumažinti savo šalies valstybinių obligacijų portfelio, kurio vertė siekia 10,5 trilijono jenų.
„Bankai yra pirmieji į kuriuos kreipiasi Japonijos bankas realizuodamas 80 trilijonų jenų per metus vertės aktyvų supirkimo programą. Tačiau jie praranda galimybę toliau mažinti obligacijų portfelius“ - pareiškė Bank of America strategas Shuichi Ohsaki.
Japonijos Centrinio banko įgyvendinama aktyvų supirkimo programa - tai dalis strategijos, kuri skirta siekiant paskatinti infliaciją ir ekonomikos augimą. Tačiau kyla problemų norint pasiekti šiuos tikslus. Tai susiję su vidaus paklausa ir ekonomine padėtimi eksporto rinkose.
Japonijos eksportuotojų konkurencingumą sumažino nuo šių metų pradžios pastebimai sustiprėjusi jena. Ši valiuta Amerikos valiutos atžvilgiu šiais metais jau pabrango penktadaliu ir sugrįžo prie to lygio, kuris buvo prieš pradedant įgyvendinti dabartinį aktyvų supirkimą 2013 metais, o euro atžvilgiu sustiprėjo 15,2 procento.
Japan Post Bank, kuris yra vienas iš didžiausių šalyje kreditorių, nuo 2013 metų kovo savo turėtą valstybinių obligacijų portfelį sumažino beveik perpus iki 114 trilijonų jenų (1,1 trilijono dolerių). Tuo tarpu šių Japonijos valstybinių skolos vertybinių popierių dalis Mitsubishi UFJ Financial Group, Sumitomo Mitsui Financial Group i Mizuho Financial Group portfeliuose artėja prie tokių lygių, kuriuos pasiekus reikėtų parduoti tuos aktyvus, kurie naudojami apsidraudimui, pavyzdžiui, vykdant tarpbankines operacijas.
Mitsubishi UFJ Financial Group atveju šis limitas siekia 15 trilijonų jenų, kai dar birželio pabaigoje ši finansų institucija turėjo Japonijos valstybinių obligacijų už 26,8 trilijonus jenų. Mizuho Financial Group jau pripažino, kad dėl apsidraudimo reikalavimų ir kitų veiksnių, negalės pastebimai sumažinti savo šalies valstybinių obligacijų portfelio, kurio vertė siekia 10,5 trilijono jenų.
„Bankai yra pirmieji į kuriuos kreipiasi Japonijos bankas realizuodamas 80 trilijonų jenų per metus vertės aktyvų supirkimo programą. Tačiau jie praranda galimybę toliau mažinti obligacijų portfelius“ - pareiškė Bank of America strategas Shuichi Ohsaki.
Japonijos Centrinio banko įgyvendinama aktyvų supirkimo programa - tai dalis strategijos, kuri skirta siekiant paskatinti infliaciją ir ekonomikos augimą. Tačiau kyla problemų norint pasiekti šiuos tikslus. Tai susiję su vidaus paklausa ir ekonomine padėtimi eksporto rinkose.
Japonijos eksportuotojų konkurencingumą sumažino nuo šių metų pradžios pastebimai sustiprėjusi jena. Ši valiuta Amerikos valiutos atžvilgiu šiais metais jau pabrango penktadaliu ir sugrįžo prie to lygio, kuris buvo prieš pradedant įgyvendinti dabartinį aktyvų supirkimą 2013 metais, o euro atžvilgiu sustiprėjo 15,2 procento.