versija spausdinimui
(0)
Per paskutinį šių metų vasaros mėnesį remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat informacija tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės lygis išliko nepakitęs, tuo tarpu mūsų šalyje jis kiek smuktelėjo.
Rugpjūtį bedarbystė euro zonoje siekė 10,1 procento, kai laukta, jog ji smuktelės iki vidutiniškai dešimties procentų. Europos sąjungoje šis rodiklis kaip minėta irgi nepakito bei sudarė 8,6 procento, o Lietuvoje bedarbystė smuko nuo 8,8 iki 8,6 procento.
Euro zonoje bedarbystė yra mažiausia nuo pat 2011 metų liepos, o Europos sąjungoje - nuo pat 2009 metų kovo.
Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje bedarbystės lygis siekė 10,7 procento, Europos sąjungoje - 9,3 procento, o mūsų šalyje sudarė devynis procentus.
Rugpjūčio mėnesį Europos sąjungoje 20.973 milijonai žmonių neturėjo darbo, iš kurių 16.326 mln. euro zonoje bei 127 tūkstančiai Lietuvoje. Per mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo keturiasdešimt tūkstančių asmenų, euro zonoje padidėjo aštuoniais tūkstančiais, o mūsų šalyje sumažėjo trim tūkstančiais. Per metus bedarbių Europos sąjungoje sumažėjo 1.587 milijonais, euro zonoje - 875 tūkstančiais, na o Lietuvoje jų skaičius smuktelėjo keturiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių paskutinį šių metų vasaros mėnesį mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje (3,9 procento) ir Vokietijoje (4,2 procento), tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje, kur remiantis naujausiais duomenimis sudaro 23,4 procento, bei Ispanijoje (19,5 procento).
Per metus net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, Danijoje ji nepakito, tuo tarpu prieaugis buvo fiksuojamas Estijoje (nuo 5,3 iki 6,8 procento), Austrijoje (nuo 5,7 iki 6,2 procento) ir Belgijoje, kur ji pakilo nuo 8 iki 8,2 procento. Labiausiai šis rodiklis krito Kroatijoje, kur susitraukė nuo 16,6 iki 12,9 procento, bei Kipre, kur bedarbystė smuko nuo 14,7 iki 12,1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai paskutinį šių metų vasaros mėnesį remiantis Eurostat duomenimis euro zonoje jis siekė 20,7 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 20,8 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis per mėnesį smuktelėjo nuo 18,7 iki 18,6 procento, o mūsų šalyje pakilo nuo 16,5 iki 16,6 procento.
Prieš metus jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje siekė 15,9 procento, euro zonoje - 22,3 procento, o Europos sąjungoje sudarė 20,1 procento.
Tarp atskirų Europos sąjungos šalių rugpjūtį mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Vokietijoje, kur jis siekė tik 6,9 procento, tuo tarpu didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (47,7 procento), Ispanijoje (43,2 procento) bei Italijoje, kur jis siekė 38,8 procento.
Rugpjūtį bedarbystė euro zonoje siekė 10,1 procento, kai laukta, jog ji smuktelės iki vidutiniškai dešimties procentų. Europos sąjungoje šis rodiklis kaip minėta irgi nepakito bei sudarė 8,6 procento, o Lietuvoje bedarbystė smuko nuo 8,8 iki 8,6 procento.
Euro zonoje bedarbystė yra mažiausia nuo pat 2011 metų liepos, o Europos sąjungoje - nuo pat 2009 metų kovo.
Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje bedarbystės lygis siekė 10,7 procento, Europos sąjungoje - 9,3 procento, o mūsų šalyje sudarė devynis procentus.
Rugpjūčio mėnesį Europos sąjungoje 20.973 milijonai žmonių neturėjo darbo, iš kurių 16.326 mln. euro zonoje bei 127 tūkstančiai Lietuvoje. Per mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo keturiasdešimt tūkstančių asmenų, euro zonoje padidėjo aštuoniais tūkstančiais, o mūsų šalyje sumažėjo trim tūkstančiais. Per metus bedarbių Europos sąjungoje sumažėjo 1.587 milijonais, euro zonoje - 875 tūkstančiais, na o Lietuvoje jų skaičius smuktelėjo keturiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių paskutinį šių metų vasaros mėnesį mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje (3,9 procento) ir Vokietijoje (4,2 procento), tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje, kur remiantis naujausiais duomenimis sudaro 23,4 procento, bei Ispanijoje (19,5 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai paskutinį šių metų vasaros mėnesį remiantis Eurostat duomenimis euro zonoje jis siekė 20,7 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 20,8 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis per mėnesį smuktelėjo nuo 18,7 iki 18,6 procento, o mūsų šalyje pakilo nuo 16,5 iki 16,6 procento.
Prieš metus jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje siekė 15,9 procento, euro zonoje - 22,3 procento, o Europos sąjungoje sudarė 20,1 procento.
Tarp atskirų Europos sąjungos šalių rugpjūtį mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Vokietijoje, kur jis siekė tik 6,9 procento, tuo tarpu didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (47,7 procento), Ispanijoje (43,2 procento) bei Italijoje, kur jis siekė 38,8 procento.