versija spausdinimui
(0)
Graikija neatgaus stabilios prieigos prie tarptautinių skolos vertybinių popierių rinkų, nebent kreditoriai palengvins skolų grąžinimo sąlygas, kurios buvo nustatytos suteikiant šiai šaliai pagalbos programą, tikina Europos Centrinio banko valdybos narys Benoit Coeure.
Minimas pareigūnas tvirtina, jog Atėnai negalės atgauti patikimos ir tvarios prieigos prie skolinimo rinkos be aiškumo susijusio su šios šalies skolų stabilumu. Tuo pačiu, jo nuomone, Tarptautinis Valiutos Fondas turėtų iki galo įsitraukti ir užsiimti Graikijos finansų gelbėjimu.
„Egzistuoja didelis susirūpinimas dėl Graikijos valstybinės skolos stabilumo“ - kalbėdamas Europos parlamente sakė Benoit Coeure.
Jis pridūrė, kad institucijos ieško sprendimo, kuris galėtų nuraminti rinkas, leistų atkurti pasitikėjimą valstybės skola, bei tuo pačiu leistų Tarptautiniam Valiutos Fondui iki galo įsitraukti į programą, kas tuo pačiu padidintų jos patikimumą.
Jei visą tai pavyktų pasiekti, tuomet Graikija dar prieš pagalbos programos pabaigą, kuri numatyta 2018 metų liepą, galėtų sugrįžti į rinką ir skolintis savarankiškai.
Remiantis naujausiais duomenimis, Graikijos viešoji skola sudaro net 176,9 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Palyginimui, prieš 2008 metais kilusią pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę šis rodiklis siekė 103,1 procento.
Minimas pareigūnas tvirtina, jog Atėnai negalės atgauti patikimos ir tvarios prieigos prie skolinimo rinkos be aiškumo susijusio su šios šalies skolų stabilumu. Tuo pačiu, jo nuomone, Tarptautinis Valiutos Fondas turėtų iki galo įsitraukti ir užsiimti Graikijos finansų gelbėjimu.
„Egzistuoja didelis susirūpinimas dėl Graikijos valstybinės skolos stabilumo“ - kalbėdamas Europos parlamente sakė Benoit Coeure.
Jis pridūrė, kad institucijos ieško sprendimo, kuris galėtų nuraminti rinkas, leistų atkurti pasitikėjimą valstybės skola, bei tuo pačiu leistų Tarptautiniam Valiutos Fondui iki galo įsitraukti į programą, kas tuo pačiu padidintų jos patikimumą.
Jei visą tai pavyktų pasiekti, tuomet Graikija dar prieš pagalbos programos pabaigą, kuri numatyta 2018 metų liepą, galėtų sugrįžti į rinką ir skolintis savarankiškai.
Remiantis naujausiais duomenimis, Graikijos viešoji skola sudaro net 176,9 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Palyginimui, prieš 2008 metais kilusią pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę šis rodiklis siekė 103,1 procento.