versija spausdinimui
(7)
Bazinė infliacija euro zonoje vis dar išlieka žemame lygyje, todėl Europos Centrinio banko vykdoma monetarinė stimuliacija vis dar reikalinga, šiandien kalbėdamas Europos parlamente sakė šio banko vadovas Mario Draghi.
„Iki šiol bazinė infliacija išlieka labai žemame lygyje, ir manoma, kad ji paspartės tik palaipsniui. Mes neturėtume reaguoti tik į vienetinius duomenis ir laikinus infliacijos padidėjimus“ - sakė jis.
Jo nuomone, pinigų politikos parama vis dar yra reikalinga, kad infliacija euro zonoje pakiltų iki Europos Centrinio banko nustatyto dviejų procentų tikslinio lygio ir tai būtų tvaru. Jis pridūrė, kad per paskutinius kelis mėnesius buvęs infliacijos padidėjimas - tai daugiausiai bazinis efektas ir energijos išteklių kainų augimas.
„Žvelgiant į ateitį, rizika euro zonoje mažėja ir daugiausia yra susijusi su pasauliniais veiksniais. Mūsų dabartinėje politikoje daroma prielaida, kad jeigu perspektyvos infliacijai taps mažiau palankios arba jeigu finansinė aplinka nebus palanki siekiant tvarios infliacijos, tai tuomet Valdančioji taryba yra pasirengusi padidinti aktyvų supirkimo programos apimtį arba prailginti trukmę“ - sakė Mario Draghi.
Jo nuomone, žemą bazinių kainų augimą atspindi silpnas kaštų spaudimas euro zonoje, o darbo užmokesčio augimą riboja vis dar išliekantis sąstingis darbo rinkoje ir mažas produktyvumas. Europos Centrinio banko vadovas teigia, kad bedarbystė euro zonoje turėtų būti dar labiau mažesnė, kad tokiu būdu labiau pasitarnautų ekonomikos atsigavimui.
Mario Draghi pabrėžė, kad Centrinio banko pinigų politika suvaidino svarbų vaidmenį išlaikant stabilumą euro zonoje, bei tuo pačiu finansinį stabilumą.
Jo nuomone, nėra įtikinamų įrodymų, jog aktyvų vertės euro zonoje išaugo per daug. O palūkanų skirtumai kompanijų obligacijų rinkoje ir kitose aktyvuose atitinka fundamentalius rodiklius.
„Iki šiol bazinė infliacija išlieka labai žemame lygyje, ir manoma, kad ji paspartės tik palaipsniui. Mes neturėtume reaguoti tik į vienetinius duomenis ir laikinus infliacijos padidėjimus“ - sakė jis.
Jo nuomone, pinigų politikos parama vis dar yra reikalinga, kad infliacija euro zonoje pakiltų iki Europos Centrinio banko nustatyto dviejų procentų tikslinio lygio ir tai būtų tvaru. Jis pridūrė, kad per paskutinius kelis mėnesius buvęs infliacijos padidėjimas - tai daugiausiai bazinis efektas ir energijos išteklių kainų augimas.
„Žvelgiant į ateitį, rizika euro zonoje mažėja ir daugiausia yra susijusi su pasauliniais veiksniais. Mūsų dabartinėje politikoje daroma prielaida, kad jeigu perspektyvos infliacijai taps mažiau palankios arba jeigu finansinė aplinka nebus palanki siekiant tvarios infliacijos, tai tuomet Valdančioji taryba yra pasirengusi padidinti aktyvų supirkimo programos apimtį arba prailginti trukmę“ - sakė Mario Draghi.
Jo nuomone, žemą bazinių kainų augimą atspindi silpnas kaštų spaudimas euro zonoje, o darbo užmokesčio augimą riboja vis dar išliekantis sąstingis darbo rinkoje ir mažas produktyvumas. Europos Centrinio banko vadovas teigia, kad bedarbystė euro zonoje turėtų būti dar labiau mažesnė, kad tokiu būdu labiau pasitarnautų ekonomikos atsigavimui.
Mario Draghi pabrėžė, kad Centrinio banko pinigų politika suvaidino svarbų vaidmenį išlaikant stabilumą euro zonoje, bei tuo pačiu finansinį stabilumą.
Jo nuomone, nėra įtikinamų įrodymų, jog aktyvų vertės euro zonoje išaugo per daug. O palūkanų skirtumai kompanijų obligacijų rinkoje ir kitose aktyvuose atitinka fundamentalius rodiklius.