versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis naujausiais duomenimis pranešė, kad per antrą šių metų mėnesį, palyginus su sausiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje smuktelėjo bedarbystė, tuo tarpu mūsų šalyje ji ūgtelėjo.
Per minimą laikotarpį euro zonoje bedarbystė krito nuo 9,6 iki 9,5 procento, kas atitiko lūkesčius. Ji yra mažiausia nuo pat 2009 metų gegužės. Europos sąjungoje ji smuko nuo 8,1 iki aštuonių procentų, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų sausio. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis ūgtelėjo trečią mėnesį iš eilės, šįkart nuo 8,1 iki 8,3 procento.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 10,3 procento, Europos sąjungoje sudarė 8,9 procento, o mūsų šalyje - aštuonis procentus.
Vasarį Europos sąjungoje darbo neturėjo 19.75 mln. asmenų, iš kurių 15.439 mln. euro zonoje, o mūsų šalyje tokių buvo 122 tūkstančiai. Per mėnesį bedarbių Europos sąjungoje sumažėjo 153 tūkstančiais, euro zonoje - 140 tūkstančių, o Lietuvoje paaugo trim tūkstančiais. Per metus bedarbių Europos sąjungoje sumažėjo 1.852 milijonais žmonių, euro zonoje - 1.246 milijonais, o mūsų šalyje paaugo penkiais tūkstančiais žmonių.
Tarp Europos sąjungos šalių remiantis Eurostat duomenimis mažiausią bedarbystė per antrą šių metų mėnesį buvo Čekijoje (3,4 procento) ir Vokietijoje (3,9 procento). Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (23,1 procento) ir Ispanijoje, kur ji sudaro aštuoniolika procentų.
Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt šešiose šalyse, o ūgtelėjo ji tik Danijoje (nuo šešių iki 6,4 procento) ir Lietuvoje. Sparčiausiai minimas rodiklis smuktelėjo Kroatijoje (nuo 14,4 iki 11,6 procento) ir Ispanijoje (nuo 20,5 iki 18 procentų).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje krito nuo 19,8 iki 19,4 procento, Europos sąjungoje - nuo 17,5 iki 17,3 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 15,5 iki 15,7 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 21,6 procento, 19,3 procento bei keturiolika procentų.
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (6,6 procento), o didžiausias Graikijoje (45,2 procento), Ispanijoje (41,5 procento) ir Italijoje (35,2 procento).
Per minimą laikotarpį euro zonoje bedarbystė krito nuo 9,6 iki 9,5 procento, kas atitiko lūkesčius. Ji yra mažiausia nuo pat 2009 metų gegužės. Europos sąjungoje ji smuko nuo 8,1 iki aštuonių procentų, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų sausio. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis ūgtelėjo trečią mėnesį iš eilės, šįkart nuo 8,1 iki 8,3 procento.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 10,3 procento, Europos sąjungoje sudarė 8,9 procento, o mūsų šalyje - aštuonis procentus.
Vasarį Europos sąjungoje darbo neturėjo 19.75 mln. asmenų, iš kurių 15.439 mln. euro zonoje, o mūsų šalyje tokių buvo 122 tūkstančiai. Per mėnesį bedarbių Europos sąjungoje sumažėjo 153 tūkstančiais, euro zonoje - 140 tūkstančių, o Lietuvoje paaugo trim tūkstančiais. Per metus bedarbių Europos sąjungoje sumažėjo 1.852 milijonais žmonių, euro zonoje - 1.246 milijonais, o mūsų šalyje paaugo penkiais tūkstančiais žmonių.
Tarp Europos sąjungos šalių remiantis Eurostat duomenimis mažiausią bedarbystė per antrą šių metų mėnesį buvo Čekijoje (3,4 procento) ir Vokietijoje (3,9 procento). Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (23,1 procento) ir Ispanijoje, kur ji sudaro aštuoniolika procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje krito nuo 19,8 iki 19,4 procento, Europos sąjungoje - nuo 17,5 iki 17,3 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 15,5 iki 15,7 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 21,6 procento, 19,3 procento bei keturiolika procentų.
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (6,6 procento), o didžiausias Graikijoje (45,2 procento), Ispanijoje (41,5 procento) ir Italijoje (35,2 procento).