versija spausdinimui
(1)
Praėjusių metų pabaigoje, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tarp šios sąjungos šalių mažiausiai įsiskolinusi buvo Estija, kurios atveju viešoji skola sudarė vos 9,5 procento šios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Tuo tarpu Graikija buvo priešingoje pusėje, t.y. jos skola sudarė net 179 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Po Graikijos labiausiai įsiskolinusių Europos sąjungos šalių sąraše rikiuojasi Italija (skola sudaro 132,6 procento bendrojo vidaus produkto vertės), Portugalija (130,4 procento BVP vertės), Kipras (107,8 procento BVP vertės) ir Belgija, kurios viešoji skola sudaro 105,9 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Šešiolikos sąjungos šalių minimas rodiklis buvo didesnis nei šešiasdešimt procentų.
Tuo tarpu mažiausiai įsiskolinusios Europos sąjungos šalys be Estijos 2016 metų pabaigoje buvo Liuksemburgas, kur viešoji skola sudarė vos dvidešimt procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės, taip pat Bulgarija (29,5 procento bendrojo vidaus produkto vertės), Čekija (37,2 procento BVP vertės), Rumunija (37,6 procento BVP vertės) ir Danija, kur viešoji skola sudarė 37,8 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Lietuvos viešoji skola, remiantis Eurostat duomenimis, praėjusių metų pabaigoje sudarė 40,2 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės, kai 2015 metų pabaigoje šis rodiklis buvo didesnis ir siekė 42,7 procento.
Europos sąjungoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška per metus smuktelėjo nuo 84,9 iki 83,5 procento, o euro zonoje - nuo 90,3 iki 89,2 procento.
Tuo tarpu Europos sąjungoje viešojo sektoriaus deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto vertę per 2016 metus krito nuo 2,4 iki 1,7 procento, o euro zonoje smuktelėjo nuo 2,1 iki 1,5 procento.
Po Graikijos labiausiai įsiskolinusių Europos sąjungos šalių sąraše rikiuojasi Italija (skola sudaro 132,6 procento bendrojo vidaus produkto vertės), Portugalija (130,4 procento BVP vertės), Kipras (107,8 procento BVP vertės) ir Belgija, kurios viešoji skola sudaro 105,9 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Šešiolikos sąjungos šalių minimas rodiklis buvo didesnis nei šešiasdešimt procentų.
Tuo tarpu mažiausiai įsiskolinusios Europos sąjungos šalys be Estijos 2016 metų pabaigoje buvo Liuksemburgas, kur viešoji skola sudarė vos dvidešimt procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės, taip pat Bulgarija (29,5 procento bendrojo vidaus produkto vertės), Čekija (37,2 procento BVP vertės), Rumunija (37,6 procento BVP vertės) ir Danija, kur viešoji skola sudarė 37,8 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Lietuvos viešoji skola, remiantis Eurostat duomenimis, praėjusių metų pabaigoje sudarė 40,2 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės, kai 2015 metų pabaigoje šis rodiklis buvo didesnis ir siekė 42,7 procento.
Europos sąjungoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentine išraiška per metus smuktelėjo nuo 84,9 iki 83,5 procento, o euro zonoje - nuo 90,3 iki 89,2 procento.
Tuo tarpu Europos sąjungoje viešojo sektoriaus deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto vertę per 2016 metus krito nuo 2,4 iki 1,7 procento, o euro zonoje smuktelėjo nuo 2,1 iki 1,5 procento.