![](datas/img/news/images/g/greece_economy.jpg)
Graikijos kreditoriai sutiko šiai šaliai suteikti 8,5 milijardo eurų vertės naują paskolą bei tokiu būdu užsibaigė kelis mėnesius trukusi nežinomybė ar ši valstybė bus pajėgi liepos mėnesį atlikti mokėjimus susijusius su jos išleistomis obligacijomis.
Sprendimas buvo priimtas po to kai euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį susitiko Liuksemburge bei panoro suteikti daugiau aiškumo dėl Graikijos ateities skolų kelio ir apibrėžė galimas priemones, kurių jie galėtų imtis siekiant palengvinti šios šalies naštą ateityje.
Nors finansų ministrai sustiprino savo įsipareigojimą išplėsti lengvatinių sąlygų taikymą Graikijos atžvilgiu, bei užsiminė apie papildomus specifinius veiksmus, kurių galėtų imtis, tačiau nepateikė galutinių veiksmų, kurių ketina imtis, nes jie galėtų būti pradėti taikyti tik kitų metų viduryje, kai baigsis dabartinės finansinės pagalbos programa.
„Tai labai konstruktyvus sprendimas, kuris padės Graikijai, taip pat ir tarptautinėje rinkoje palaipsniui gauti pasitikėjimo. Mūsų tikslas yra, kad Graikija per artimiausius mėnesius ar metus grįžtų į finansų rinkas” - sakė Liuksemburgo finansų ministras Pierre Gramegna.
Tačiau šio susitarimo nepakako, jog prie naujų lėšų Graikijai išmokėjimo prisidėtų ir Tarptautinis Valiutos Fondas, ko siekė euro zonos šalys. Šio fondo atstovai neketina Graikijai suteikti daugiau paskolų tol, kol jie nebus tikri, kad šios šalies 315 milijardų eurų vertės paskola bus tvari. Taigi, Graikijos valdžia gaus mažiau nei siekė.
Sprendimas buvo priimtas po to kai euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį susitiko Liuksemburge bei panoro suteikti daugiau aiškumo dėl Graikijos ateities skolų kelio ir apibrėžė galimas priemones, kurių jie galėtų imtis siekiant palengvinti šios šalies naštą ateityje.
Nors finansų ministrai sustiprino savo įsipareigojimą išplėsti lengvatinių sąlygų taikymą Graikijos atžvilgiu, bei užsiminė apie papildomus specifinius veiksmus, kurių galėtų imtis, tačiau nepateikė galutinių veiksmų, kurių ketina imtis, nes jie galėtų būti pradėti taikyti tik kitų metų viduryje, kai baigsis dabartinės finansinės pagalbos programa.
„Tai labai konstruktyvus sprendimas, kuris padės Graikijai, taip pat ir tarptautinėje rinkoje palaipsniui gauti pasitikėjimo. Mūsų tikslas yra, kad Graikija per artimiausius mėnesius ar metus grįžtų į finansų rinkas” - sakė Liuksemburgo finansų ministras Pierre Gramegna.
Tačiau šio susitarimo nepakako, jog prie naujų lėšų Graikijai išmokėjimo prisidėtų ir Tarptautinis Valiutos Fondas, ko siekė euro zonos šalys. Šio fondo atstovai neketina Graikijai suteikti daugiau paskolų tol, kol jie nebus tikri, kad šios šalies 315 milijardų eurų vertės paskola bus tvari. Taigi, Graikijos valdžia gaus mažiau nei siekė.