versija spausdinimui
(0)
Praėjusią savaitę centrinių bankų vadovų pasisakymai praūžė per rinkas tarsi viesulas. Žala matoma visoje didžiojo dešimtuko šalių aplinkoje, nes perkainojimas apėmė visą pinigų politikos pozicijos suvokimą. Tai yra skirstymo į JAV Federalinio atsargų banko „vanagus“ (aukščiausiojo prioriteto teikimo infliacijos monitoringui šalininkus) ir likusį pasaulį pabaiga. Per pastarąsias keletą dienų ECB, Anglijos centrinis bankas ir Kanados centrinis bankas pasiūlė, kad šios institucijos sustabdytų kraštutiniškai laisvą pinigų politikos beprotybę.
Neatidėliotinos pinigų ekspansijos nutraukimas nereiškia, kad bus iš karto griebtasi politikos sugriežtinimo. Viena yra ištaisyti pernelyg didelį atsargumą pinigų politikoje, ir visai kita – rimtai svarstyti galimybę pradėti pinigų politikos griežtinimo ciklą. Vieša paslaptis yra tai, kad ECB siekia sumažinti turto pirkimą kitų metų pradžioje, tačiau pirmojo pokyčio data kol kas dar yra toli už horizonto (gal jis įvyks 2019-aisiais?). Anglijos centrinis bankas stengiasi užtikrinti, kad po „Brexit“ referendumo šalies ekonomikai pavyktų išvengti blogiausio scenarijaus. 2016 metų rugpjūtį atliktas prevencinis palūkanų normos sumažinimas tapo nereikalingu ir bus atstatytas iki šių metų pabaigos, bet vėliau Anglijos centrinis bankas neabejotinai laikysis neutralios pozicijos. Lygiai taip pat ir Kanados centrinis bankas ruošia rinką pokyčiui kitame posėdyje, kuris vyks liepos mėnesį, tačiau tai jokiu būdu nėra išankstinė ciklo peržiūra.
Taigi, mes matome vienkartines korekcijas, tačiau padariniai finansinėms rinkoms (daugiausia Forex rinkai ir palūkanų normoms) yra daug didesni. Atsižvelgiant į būsimą pinigų politikos kryptį, alternatyvus į pasyvumą krypstantis neutralumas yra ne tolesnis politikos laisvėjimas, o atviros durys į sugriežtinimą. Be to, lūkesčiai dėl pinigų politikos pakeitimo plinta vis plačiau ir apima net ir tas institucijas, kurios gali jo nenorėti. Lūkesčiai dėl „vanagiško“ pokyčio iškyla dabar dar prieš kitą savaitę vykstančius Australijos rezervų banko ir Švedijos centrinio banko (Riksbank) posėdžius.
Žiūrint į euro, svaro ir Kanados dolerio reakcijos stiprumą pastarosiomis dienomis, galima susidaryti įspūdį, kad investuotojai ruošiasi naujoms žaidimo taisyklėms. Tačiau vėl gi yra didelė tikimybė, kad stiprius veiksmus lemia labiau baimė pralaimėti vertinimo varžybas nei gilesnis įsitikinimas, jog vyksta realūs pokyčiai. Jeigu tai tiesa, pastarieji veiksmai gali būti lengvai atšaukti, iškilus pirmajai abejonei. Antradienį paskelbti Australijos rezervų banko (RBA) ir Švedijos centrinio banko (Riksbank) pareiškimai gali būti it šalto vandens kibiras įkaitusioms rinkos dalyvių galvoms.
Konrad Białas
Chief Economist
TMS Brokerage House
Neatidėliotinos pinigų ekspansijos nutraukimas nereiškia, kad bus iš karto griebtasi politikos sugriežtinimo. Viena yra ištaisyti pernelyg didelį atsargumą pinigų politikoje, ir visai kita – rimtai svarstyti galimybę pradėti pinigų politikos griežtinimo ciklą. Vieša paslaptis yra tai, kad ECB siekia sumažinti turto pirkimą kitų metų pradžioje, tačiau pirmojo pokyčio data kol kas dar yra toli už horizonto (gal jis įvyks 2019-aisiais?). Anglijos centrinis bankas stengiasi užtikrinti, kad po „Brexit“ referendumo šalies ekonomikai pavyktų išvengti blogiausio scenarijaus. 2016 metų rugpjūtį atliktas prevencinis palūkanų normos sumažinimas tapo nereikalingu ir bus atstatytas iki šių metų pabaigos, bet vėliau Anglijos centrinis bankas neabejotinai laikysis neutralios pozicijos. Lygiai taip pat ir Kanados centrinis bankas ruošia rinką pokyčiui kitame posėdyje, kuris vyks liepos mėnesį, tačiau tai jokiu būdu nėra išankstinė ciklo peržiūra.
Taigi, mes matome vienkartines korekcijas, tačiau padariniai finansinėms rinkoms (daugiausia Forex rinkai ir palūkanų normoms) yra daug didesni. Atsižvelgiant į būsimą pinigų politikos kryptį, alternatyvus į pasyvumą krypstantis neutralumas yra ne tolesnis politikos laisvėjimas, o atviros durys į sugriežtinimą. Be to, lūkesčiai dėl pinigų politikos pakeitimo plinta vis plačiau ir apima net ir tas institucijas, kurios gali jo nenorėti. Lūkesčiai dėl „vanagiško“ pokyčio iškyla dabar dar prieš kitą savaitę vykstančius Australijos rezervų banko ir Švedijos centrinio banko (Riksbank) posėdžius.
Žiūrint į euro, svaro ir Kanados dolerio reakcijos stiprumą pastarosiomis dienomis, galima susidaryti įspūdį, kad investuotojai ruošiasi naujoms žaidimo taisyklėms. Tačiau vėl gi yra didelė tikimybė, kad stiprius veiksmus lemia labiau baimė pralaimėti vertinimo varžybas nei gilesnis įsitikinimas, jog vyksta realūs pokyčiai. Jeigu tai tiesa, pastarieji veiksmai gali būti lengvai atšaukti, iškilus pirmajai abejonei. Antradienį paskelbti Australijos rezervų banko (RBA) ir Švedijos centrinio banko (Riksbank) pareiškimai gali būti it šalto vandens kibiras įkaitusioms rinkos dalyvių galvoms.
Konrad Białas
Chief Economist
TMS Brokerage House