versija spausdinimui
(0)
Vos prieš savaitę Šveicarijos franko kursas nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei dvejus metus, o po poros dienų įvyko nuosmukio korekcija ir frankas atgavo beveik pusę prarastos vertės. Viskas įvyko lengvai ir netikėtai ir lygiai taip pat lengvai situacija grįžo į savo vėžes ir, mano nuomone, artimiausioje ateityje toks sukrėtimas nepasikartos.
Rugpjūčio pradžioje euro ir Šveicarijos franko keitimo kursas buvo 1,1538 – tai yra pasiekė aukščiausią lygį nuo vadinamojo juodojo ketvirtadienio 2015 m. sausio 15 d., kai Šveicarijos nacionalinis bankas (SNB) nusprendė atsisakyti viršutinės franko ribos euro atžvilgiu, kuri siekė 1,20 franko už eurą, ir dėl to Šveicarijos valiutos kursas smuko žemiau pariteto. Nuo tada SNB vis kartojo, kad frankas yra „reikšmingai pervertintas“, tačiau atrodo, kad tokiais banko teiginiais rinkos patikėjo tik pastarosiomis savaitėmis. Vis dėlto asmeniškai man sunku patikėti tokiu aiškinimu ir aš būčiau linkęs priežasčių ieškoti kitoje šios lygties pusėje. Pasikeitęs „Forex“ investuotojų požiūris į eurą galiausiai atsiliepė ir euro bei franko keitimo kursui. Aiškiai pastebimas euro atsigavimas kitų valiutų atžvilgiu prasidėjo gegužės mėnesį, kai E. Macrono pergalė prezidento rinkimuose Prancūzijoje reikšmingai sumažino politinę riziką Europoje ir kartu paskatino griežtesnę Europos centrinio banko (ECB) politiką. Tačiau daugelis rinkos dalyvių dar pamena tą žalą, kurią teko patirti dėl 2015 metų SNB sprendimo, todėl investuotojai stengiasi laikytis atokiau nuo franko ir euro keitimo kurso. Vis dėlto ilgainiui nuoskaudos užsimiršta, ypač kai atsiranda galimybė neblogai uždirbti. Nepasirinkę kitos valiutų poros su euru, galiausiai linksta prie euro ir franko kurso ir parduoda frankus.
Vis dėlto prigimties neapgausi ir pasirodę pirmieji rizikos vengimo ženklai dar kartą priminė Šveicarijos frankui prilipusią pravardę. Suintensyvėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Korėjos konfliktas paskatino grįžti į saugius vandenis. Gali būti, kad geopolitinės įtampos prablaivė investuotojus ir privertė paieškoti atsakymo į klausimą – ar didelis euro ir Šveicarijos franko keitimo kurso šuolis turi kokį nors rimtą pagrindą? Frankas ir toliau liks iš esmės silpnas, jei SNB tęs neigiamos palūkanų normos politiką. Tačiau tikroji pastaruoju metu įvykusių pokyčių priežastis yra susijusi su ECB lūkesčiais ir čia, mano nuomone, rinka tikisi daugiau nei faktiškai gali gauti. Pernelyg stiprus euras pakenks euro zonos ekonomikos augimui (silpnindamas eksportą) ir sumažins infliaciją (defliacinis importas), taigi ECB arba sureaguos į tokį verbalinį kišimąsi, arba ilgainiui bus priverstas didinti palūkanų normą. Bet kuriuo atveju aš skeptiškai žiūriu į didesnį euro ir Šveicarijos franko keitimo kurso lygį, nors rizika, kad laukia dar viena galinga franko stiprėjimo banga, yra menka, nes SNB mėgins stabdyti brangimą.
Arturas Kampanas
Plėtros direktorius Lietuvoje
TMS Brokerage House
Rugpjūčio pradžioje euro ir Šveicarijos franko keitimo kursas buvo 1,1538 – tai yra pasiekė aukščiausią lygį nuo vadinamojo juodojo ketvirtadienio 2015 m. sausio 15 d., kai Šveicarijos nacionalinis bankas (SNB) nusprendė atsisakyti viršutinės franko ribos euro atžvilgiu, kuri siekė 1,20 franko už eurą, ir dėl to Šveicarijos valiutos kursas smuko žemiau pariteto. Nuo tada SNB vis kartojo, kad frankas yra „reikšmingai pervertintas“, tačiau atrodo, kad tokiais banko teiginiais rinkos patikėjo tik pastarosiomis savaitėmis. Vis dėlto asmeniškai man sunku patikėti tokiu aiškinimu ir aš būčiau linkęs priežasčių ieškoti kitoje šios lygties pusėje. Pasikeitęs „Forex“ investuotojų požiūris į eurą galiausiai atsiliepė ir euro bei franko keitimo kursui. Aiškiai pastebimas euro atsigavimas kitų valiutų atžvilgiu prasidėjo gegužės mėnesį, kai E. Macrono pergalė prezidento rinkimuose Prancūzijoje reikšmingai sumažino politinę riziką Europoje ir kartu paskatino griežtesnę Europos centrinio banko (ECB) politiką. Tačiau daugelis rinkos dalyvių dar pamena tą žalą, kurią teko patirti dėl 2015 metų SNB sprendimo, todėl investuotojai stengiasi laikytis atokiau nuo franko ir euro keitimo kurso. Vis dėlto ilgainiui nuoskaudos užsimiršta, ypač kai atsiranda galimybė neblogai uždirbti. Nepasirinkę kitos valiutų poros su euru, galiausiai linksta prie euro ir franko kurso ir parduoda frankus.
Vis dėlto prigimties neapgausi ir pasirodę pirmieji rizikos vengimo ženklai dar kartą priminė Šveicarijos frankui prilipusią pravardę. Suintensyvėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Korėjos konfliktas paskatino grįžti į saugius vandenis. Gali būti, kad geopolitinės įtampos prablaivė investuotojus ir privertė paieškoti atsakymo į klausimą – ar didelis euro ir Šveicarijos franko keitimo kurso šuolis turi kokį nors rimtą pagrindą? Frankas ir toliau liks iš esmės silpnas, jei SNB tęs neigiamos palūkanų normos politiką. Tačiau tikroji pastaruoju metu įvykusių pokyčių priežastis yra susijusi su ECB lūkesčiais ir čia, mano nuomone, rinka tikisi daugiau nei faktiškai gali gauti. Pernelyg stiprus euras pakenks euro zonos ekonomikos augimui (silpnindamas eksportą) ir sumažins infliaciją (defliacinis importas), taigi ECB arba sureaguos į tokį verbalinį kišimąsi, arba ilgainiui bus priverstas didinti palūkanų normą. Bet kuriuo atveju aš skeptiškai žiūriu į didesnį euro ir Šveicarijos franko keitimo kurso lygį, nors rizika, kad laukia dar viena galinga franko stiprėjimo banga, yra menka, nes SNB mėgins stabdyti brangimą.
Arturas Kampanas
Plėtros direktorius Lietuvoje
TMS Brokerage House