versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė naujausius duomenis apie pramonės produkciją ir jos pokyčius. Paaiškėjo, jog šis rodiklis ūgtelėjo tiek mūsų šalyje, tiek ir Europoje.
Lietuvoje pramonės produkcija per lapkritį paaugo 2,7 procento, kai mėnesį prieš tai fiksuotas 0,1 procento kritimas. Euro zonoje šis rodiklis per minimą laikotarpį pakilo vienu procentu, kai laukta, jog pasistiebs vidutiniškai 0,8 procento, o Europos sąjungoje pramonės produkcija pasistiebė 0,9 procento.
Spalį euro zonoje pramonės produkcija paaugo 0,4 procento, o Europos sąjungoje - 0,5 procento.
Per paskutinį rudens mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo trimis procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,6 procento, tarpinių prekių - 1,1 procento, o kasdieninio vartojimo prekių pagaminta buvo 0,1 procento daugiau. Tuo tarpu energijos gamyba išliko nepakitusi. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 2,4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,4 procento, tarpinių prekių - 0,9 procento, energijos - 0,4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai per lapkritį pramonės produkcija paaugo Čekijoje ir Vokietijoje (po 3,6 procento) ir Liuksemburge, kur ūgtelėjo 3,4 procento. Tuo tarpu didžiausias kritimas fiksuotas Airijoje (9,4 procento), Kroatijoje (3,6 procento) ir Vengrijoje (2,1 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai euro zonoje lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, teigiamas prieaugis sumažėjo nuo 3,9 iki 3,2 procento. Šiuo atveju laukta, jog metinis prieaugis sudarys vidutiniškai tris procentus. Europos sąjungoje pramonės produkcijos metinis prieaugis per minimą mėnesį sumažėjo nuo 4,2 iki 3,5 procento, tuo tarpu Lietuvoje pajudėjo priešinga linkme, t.y. paspartėjo nuo 4,4 iki 7,8 procento.
Euro zonoje per metus kapitalo prekių gamyba pakilo 6,2 procento, tarpinių prekių ir ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pasistiebė po 4,6 procento, tuo tarpu energijos gamyba smuktelėjo 3,4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 0,1 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba paaugo 6,8 procento, tarpinių prekių - 4,8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 4,6 procento, kasdienio vartojimo prekių padidėjo 0,3 procento, o energijos gamyba smuktelėjo dviem procentais.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės produkcija ūgtelėjo Slovėnijoje (9,9 procento), Rumunijoje (9,3 procento) ir Čekijoje, kur fiksuotas 8,5 procento prieaugis. Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį krito Airijoje (10,1 procento) ir Olandijoje (4,7 procento).
Lietuvoje pramonės produkcija per lapkritį paaugo 2,7 procento, kai mėnesį prieš tai fiksuotas 0,1 procento kritimas. Euro zonoje šis rodiklis per minimą laikotarpį pakilo vienu procentu, kai laukta, jog pasistiebs vidutiniškai 0,8 procento, o Europos sąjungoje pramonės produkcija pasistiebė 0,9 procento.
Spalį euro zonoje pramonės produkcija paaugo 0,4 procento, o Europos sąjungoje - 0,5 procento.
Per paskutinį rudens mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo trimis procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,6 procento, tarpinių prekių - 1,1 procento, o kasdieninio vartojimo prekių pagaminta buvo 0,1 procento daugiau. Tuo tarpu energijos gamyba išliko nepakitusi. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 2,4 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,4 procento, tarpinių prekių - 0,9 procento, energijos - 0,4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0,2 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai euro zonoje lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, teigiamas prieaugis sumažėjo nuo 3,9 iki 3,2 procento. Šiuo atveju laukta, jog metinis prieaugis sudarys vidutiniškai tris procentus. Europos sąjungoje pramonės produkcijos metinis prieaugis per minimą mėnesį sumažėjo nuo 4,2 iki 3,5 procento, tuo tarpu Lietuvoje pajudėjo priešinga linkme, t.y. paspartėjo nuo 4,4 iki 7,8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės produkcija ūgtelėjo Slovėnijoje (9,9 procento), Rumunijoje (9,3 procento) ir Čekijoje, kur fiksuotas 8,5 procento prieaugis. Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį krito Airijoje (10,1 procento) ir Olandijoje (4,7 procento).