versija spausdinimui
(0)
Pasak centrinio banko vadovo Haruhiko Kuroda, Japonijos bankas pradės galvoti apie tai, kaip baigti didžiulę pinigų skatinimo programą artėjant šalies biudžetinių metų pradžiai 2019 metų balandžio mėnesį.
Tai pirmas kartas, kuomet šio banko vadovas užsiminė apie tai, kada konkrečiai galėtų būti pradėta normalizuoti monetarinė politika. Po šio pasisakymo sustiprėjo nacionalinė Japonijos valiuta jena.
Tuo tarpu pagrindinis šios Azijos šalies akcijų rinkos indeksas pastebimai smuktelėjo, nors didžiąją dalimi tą lėmė ketvirtadienį buvęs išpardavimas Amerikos akcijų rinkoje, kurį sukėlė nerimas dėl prekybos karo po to, kai Amerikos prezidentas Donald Trump paskelbė apie tarifus į šalį importuojamam aliuminiui ir plienui.
„Šiuo metu politiką nustatantys nariai ir aš manome, kad kainos pajudės link dviejų procentų maždaug per 2019 fiskalinius metus. Todėl logiška, kad būtent tuo metu ir diskutuosime bei apsvarstysime šį pasitraukimo klausimą“ - tikino Haruhiko Kuroda.
„Aš nesakau, kad neigiamas 0,1 procento palūkanų lygis ir arti nulio esantis dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas iki to laiko nepasikeis, tačiau tai įmanoma. Mes tai aptarsime per kiekvieną pinigų politikos posėdį“ - pridūrė Japonijos banko vadovas.
Apie pietus valiutų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 105.343 jenas, arba 0,71 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios doleris Japonijos valiutos atžvilgiu atpigo 6,5 procento, o per pastaruosius vienerius metus - apie aštuonis procentus.
Tai pirmas kartas, kuomet šio banko vadovas užsiminė apie tai, kada konkrečiai galėtų būti pradėta normalizuoti monetarinė politika. Po šio pasisakymo sustiprėjo nacionalinė Japonijos valiuta jena.
Tuo tarpu pagrindinis šios Azijos šalies akcijų rinkos indeksas pastebimai smuktelėjo, nors didžiąją dalimi tą lėmė ketvirtadienį buvęs išpardavimas Amerikos akcijų rinkoje, kurį sukėlė nerimas dėl prekybos karo po to, kai Amerikos prezidentas Donald Trump paskelbė apie tarifus į šalį importuojamam aliuminiui ir plienui.
„Šiuo metu politiką nustatantys nariai ir aš manome, kad kainos pajudės link dviejų procentų maždaug per 2019 fiskalinius metus. Todėl logiška, kad būtent tuo metu ir diskutuosime bei apsvarstysime šį pasitraukimo klausimą“ - tikino Haruhiko Kuroda.
„Aš nesakau, kad neigiamas 0,1 procento palūkanų lygis ir arti nulio esantis dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas iki to laiko nepasikeis, tačiau tai įmanoma. Mes tai aptarsime per kiekvieną pinigų politikos posėdį“ - pridūrė Japonijos banko vadovas.
Apie pietus valiutų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 105.343 jenas, arba 0,71 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu. Nuo šių metų pradžios doleris Japonijos valiutos atžvilgiu atpigo 6,5 procento, o per pastaruosius vienerius metus - apie aštuonis procentus.