versija spausdinimui
(1)
Amerikos Federalinio Rezervų banko Sent Luiso padalinio vadovas James Bullard pateikė argumentus, kodėl nereikėtų toliau didinti bazinės palūkanų normos. Jis tvirtina, kad ji jau galėjo pasiekti neutralų lygį, kuris jau nestimuliuoja ekonomikos.
Anot jo, tolesnis monetarinės politikos griežtinimas gali lemti tai, jog bus „sunaikintos“ verslo investicijos, kurios turėtų ūgtelėti po mokesčių sumažinimo verslui, be to, gali būtų sutrikdytos geros sąlygos darbo rinkoje bei pakenkta Centrinio banko nustatytam tiksliniam infliacijos lygiui.
„Egzistuoja priežastys, t.y. dėl dabartinių makroekonominių sąlygų, kodėl reikėtų būti atsargiems didinant palūkanų normą“ - tikino James Bullard.
Jis iš kelių pastarųjų metų pateikė argumentus, kodėl reikėtų susilaikyti nuo tolesnio palūkanų didinimo tol, kol nebus aišku, jog infliacija, ekonomikos augimas ir rinkos palūkanų normos perėjo į aukštesnį, labiau dinamiškesnį režimą.
Amerikos Centrinio banko nariai nuosekliai didina palūkanų normą, na o šiuo metu tikimąsi, jog monetarinė politika šalyje šiais metais bus dar sugriežtinta du kartus. Daugelis ekonomistų ir analitikų teigia, kad šiemet bazinė palūkanų norma Amerikoje dar papildomai bus padidinta 0,25 procento, nes augančio federalinio deficito ir neseniai sumažėjusių mokesčių poveikis jaučiamas ekonomikoje, be to, egzistuoja nedidelis nedarbo lygis bei infliacija juda link dviejų procentų.
James Bullard, kuris šiais metais sprendžiant dėl palūkanų normos neturi balsavimo teisės, pareiškė, jog mano, kad jo kolegos juda pernelyg sparčiai.
Nors atrodo, kad infliacija yra arti dviejų procentų, tačiau anot Amerikos Federalinio Rezervų banko Sent Luiso padalinio vadovo, jo rinkos infliacijos lūkesčių vertinimai rodo, kad investuotojai mano, kad infliacijos spaudimas šiuo metu šalyje yra mažas.
Anot jo, tolesnis monetarinės politikos griežtinimas gali lemti tai, jog bus „sunaikintos“ verslo investicijos, kurios turėtų ūgtelėti po mokesčių sumažinimo verslui, be to, gali būtų sutrikdytos geros sąlygos darbo rinkoje bei pakenkta Centrinio banko nustatytam tiksliniam infliacijos lygiui.
„Egzistuoja priežastys, t.y. dėl dabartinių makroekonominių sąlygų, kodėl reikėtų būti atsargiems didinant palūkanų normą“ - tikino James Bullard.
Jis iš kelių pastarųjų metų pateikė argumentus, kodėl reikėtų susilaikyti nuo tolesnio palūkanų didinimo tol, kol nebus aišku, jog infliacija, ekonomikos augimas ir rinkos palūkanų normos perėjo į aukštesnį, labiau dinamiškesnį režimą.
Amerikos Centrinio banko nariai nuosekliai didina palūkanų normą, na o šiuo metu tikimąsi, jog monetarinė politika šalyje šiais metais bus dar sugriežtinta du kartus. Daugelis ekonomistų ir analitikų teigia, kad šiemet bazinė palūkanų norma Amerikoje dar papildomai bus padidinta 0,25 procento, nes augančio federalinio deficito ir neseniai sumažėjusių mokesčių poveikis jaučiamas ekonomikoje, be to, egzistuoja nedidelis nedarbo lygis bei infliacija juda link dviejų procentų.
James Bullard, kuris šiais metais sprendžiant dėl palūkanų normos neturi balsavimo teisės, pareiškė, jog mano, kad jo kolegos juda pernelyg sparčiai.
Nors atrodo, kad infliacija yra arti dviejų procentų, tačiau anot Amerikos Federalinio Rezervų banko Sent Luiso padalinio vadovo, jo rinkos infliacijos lūkesčių vertinimai rodo, kad investuotojai mano, kad infliacijos spaudimas šiuo metu šalyje yra mažas.
Žydai eilinį kartą apipiso ir tiek. Nekels palūkanų, nes sugriaus savo kortų namelį, pavadinimu JAV. Peter Schiff buvo teisus, vis gi.