versija spausdinimui
(0)
Norvegijos valstybinio investicinio fondo, kuris yra didžiausias tokio tipo fondas pasaulyje, grąža per antrą šių metų ketvirtį buvo teigiama, kai ketvirtį prieš tai ji buvo su minuso ženklu.
Minimo investicinio fondo grąža sudarė 1,8 procento, arba 167 milijardus Norvegijos kronų (20 milijardų dolerių). Labiausiai prie uždarbio prisidėjo brangusios naftos ir dujų sektoriaus atstovių akcijos, kurių kiekį, siekiant sumažinti jų didelio svyravimo poveikį, Norvegijos fondo atstovai ketina sumažinti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pavojingesnė fondo pelningumo modeliui gali tapti didėjanti pasaulinio prekybos karo grėsmė.
Per tris mėnesius iki birželio mėnesio pabaigos fondas uždirbo iš augusios Amerikos akcijų rinkos, kur kilimą paskatino mokesčių sumažinimas. Tačiau kaip ir kiti investuotojai, Norvegijos valstybinio investicinio fondo valdytojai nerimauja dėl pasaulyje didėjančio protekcionizmo, kuris gali dar labiau sustiprėti. Fondo viceprezidentas Trond Grande neslėpė, kad augančios prekybos kliūtys arba prekybos karai nebus naudingi fondui kaip ilgalaikiam pasauliniam investuotojui.
Minimas fondas per antrą šių metų ketvirtį daugiausiai uždirbo iš investicijų į akcijas (2,7 procento), investicijų į obligacijas grąža šįkart buvo neutrali, tuo tarpu iš investavimo į nekilnojamą turtą grąža sudarė 1,9 procento. Nuostolis iš investicijų į besivystančių rinkų atstovių akcijas per minimą laikotarpį siekė 5,7 procento, o neigiama grąža iš investavimo į Kinijos įmonių akcijas siekė keturis procentus. Per praėjusį ketvirtį prasčiausius rezultatus pademonstravo finansų sektorius, o prie to daugiausiai prisidėjo net devyniolika procentų atpigusios Banco Santander akcijos.
Birželio pabaigoje Norvegijos valstybinio fondo, kuris valdo vieną trilijoną dolerių viršijančius aktyvus, 66,8 procento lėšų buvo investuota į akcijas, 30,6 procento - į obligacijas, na o likusi 2,6 procento investicijų dalis teko nekilnojamam turtui. Daugiausiai buvo investuotoja į Amazon, Apple ir Microsoft nuosavybės vertybinius popierius, o kalbant apie obligacijas, tai minimas fondas turi daugiausiai įsigijęs Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinių skolos vertybinių popierių.
Minimo investicinio fondo grąža sudarė 1,8 procento, arba 167 milijardus Norvegijos kronų (20 milijardų dolerių). Labiausiai prie uždarbio prisidėjo brangusios naftos ir dujų sektoriaus atstovių akcijos, kurių kiekį, siekiant sumažinti jų didelio svyravimo poveikį, Norvegijos fondo atstovai ketina sumažinti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pavojingesnė fondo pelningumo modeliui gali tapti didėjanti pasaulinio prekybos karo grėsmė.
Per tris mėnesius iki birželio mėnesio pabaigos fondas uždirbo iš augusios Amerikos akcijų rinkos, kur kilimą paskatino mokesčių sumažinimas. Tačiau kaip ir kiti investuotojai, Norvegijos valstybinio investicinio fondo valdytojai nerimauja dėl pasaulyje didėjančio protekcionizmo, kuris gali dar labiau sustiprėti. Fondo viceprezidentas Trond Grande neslėpė, kad augančios prekybos kliūtys arba prekybos karai nebus naudingi fondui kaip ilgalaikiam pasauliniam investuotojui.
Minimas fondas per antrą šių metų ketvirtį daugiausiai uždirbo iš investicijų į akcijas (2,7 procento), investicijų į obligacijas grąža šįkart buvo neutrali, tuo tarpu iš investavimo į nekilnojamą turtą grąža sudarė 1,9 procento. Nuostolis iš investicijų į besivystančių rinkų atstovių akcijas per minimą laikotarpį siekė 5,7 procento, o neigiama grąža iš investavimo į Kinijos įmonių akcijas siekė keturis procentus. Per praėjusį ketvirtį prasčiausius rezultatus pademonstravo finansų sektorius, o prie to daugiausiai prisidėjo net devyniolika procentų atpigusios Banco Santander akcijos.
Birželio pabaigoje Norvegijos valstybinio fondo, kuris valdo vieną trilijoną dolerių viršijančius aktyvus, 66,8 procento lėšų buvo investuota į akcijas, 30,6 procento - į obligacijas, na o likusi 2,6 procento investicijų dalis teko nekilnojamam turtui. Daugiausiai buvo investuotoja į Amazon, Apple ir Microsoft nuosavybės vertybinius popierius, o kalbant apie obligacijas, tai minimas fondas turi daugiausiai įsigijęs Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinių skolos vertybinių popierių.