versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, rugpjūtį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje ūgtelėjo pramonės produkcijos apimtys.
Per paskutinį vasaros mėnesį pramonės produkcija pakilo euro zonoje vienu procentu, o Europos sąjungoje - 0,8 procento, kai prieš tai du iš eilės mėnesius krito. Lietuvoje šis rodiklis ūgtelėjo 1,4 procento, arba dvigubai sparčiau nei liepą. Ekonomistai prognozavo, jog per rugpjūtį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelės vidutiniškai 0,4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per minimą mėnesį euro zonoje energijos išteklių gamyba pakilo 1,9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,5 procento, kapitalo prekių ir kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta po 1,4 procento daugiau, na o tarpinių prekių gamyba pakilo 0,4 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba padidėjo 1,2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,1 procento, energijos - 0,9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių paaugo 0,8 procento, o tarpinių prekių padidėjo 0,3 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per aštuntą šių metų mėnesį labiausiai pramonės produkcija ūgtelėjo Maltoje (9,9 procento), Airijoje (aštuoniais procentais) ir Vengrijoje, kur pakilo 3,8 procento. Tuo tarpu kritimas fiksuotas tik Danijoje (4,5 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai euro zonoje šio rodiklio prieaugis rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo nuo 0,3 iki 0,9 procento, Europos sąjungoje - nuo 1 iki 1,2 procento, o mūsų šalyje sumažėjo nuo 4,2 iki trijų procentų. Prognozuota, kad euro zonoje bus užfiksuotas 0,2 procento metinis pramonės produkcijos nuosmukis.
Euro zonoje per metus kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 3,1 procento, kapitalo prekių - 1,3 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito 1,1 procento, tarpinių prekių - 0,4 procento, o energijos - 0,3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 2,8 procento, kapitalo prekių - 1,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,2 procento, tarpinių prekių padidėjo 0,4 procento, tuo tarpu energijos smuko 0,7 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai ūgtelėjo Airijoje (15,1 procento), Slovėnijoje (septyniais procentais) ir Latvijoje (6,4 procento). Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis krito Danijoje (3,9 procento), Portugalijoje (3,3 procento) ir Liuksemburge (2,6 procento).
Per paskutinį vasaros mėnesį pramonės produkcija pakilo euro zonoje vienu procentu, o Europos sąjungoje - 0,8 procento, kai prieš tai du iš eilės mėnesius krito. Lietuvoje šis rodiklis ūgtelėjo 1,4 procento, arba dvigubai sparčiau nei liepą. Ekonomistai prognozavo, jog per rugpjūtį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelės vidutiniškai 0,4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per minimą mėnesį euro zonoje energijos išteklių gamyba pakilo 1,9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,5 procento, kapitalo prekių ir kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta po 1,4 procento daugiau, na o tarpinių prekių gamyba pakilo 0,4 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba padidėjo 1,2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,1 procento, energijos - 0,9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių paaugo 0,8 procento, o tarpinių prekių padidėjo 0,3 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai euro zonoje šio rodiklio prieaugis rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo nuo 0,3 iki 0,9 procento, Europos sąjungoje - nuo 1 iki 1,2 procento, o mūsų šalyje sumažėjo nuo 4,2 iki trijų procentų. Prognozuota, kad euro zonoje bus užfiksuotas 0,2 procento metinis pramonės produkcijos nuosmukis.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai ūgtelėjo Airijoje (15,1 procento), Slovėnijoje (septyniais procentais) ir Latvijoje (6,4 procento). Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis krito Danijoje (3,9 procento), Portugalijoje (3,3 procento) ir Liuksemburge (2,6 procento).