versija spausdinimui
(0)
Antradienį Europos bei JAV indeksai kilo, nors naujienų srautas rinkoje skleidė neapibrėžtumo nuotaikas. Vokietijos DAX augo +0,33 proc., Britanijos FTSE 100 +0,58 proc., Stoxx Europe 600 +0,35 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai +0,63 bei +1,07 proc.
Pirmojo šiais metais viešo pranešimo metu ECB vadovas M. Draghi pareiškė, kad Euro zonos ekonomika lėtėja dėl pasaulyje tvyrančio neapibrėžtumo, jos rodikliai yra prastesni nei prognozuota ir tai gali užtrukti ilgesnį laiką, tačiau tuo pat metu pabrėžė, jog tai nereiškia, kad artėjama prie recesijos. Pranešimo Europos Parlamente metu M. Draghi pareiškė, kad ECB toliau stebi stiprų ir dar tebeaugantį vartojimą, investicijas bei eksportą, kurie tebejaučia centrinio banko stimuliavimo įtaką, tačiau šie augimo tempai lėtėja. Po to kai pastarojo mėnesio Vokietijos ekonomikos rodikliai parodė šalies priartėjimą prie techninės recesijos, Prancūzija fiksavo pramonės traukimąsi, o Italija įsivyraujančią stagnaciją, ECB vadovas taip pat pabrėžė, kad centrinis bankas planuoja toliau palaikyti palūkanų normas esamame lygyje, bei neatsisakyti reinvestavimo politikos. Sausio 24 d. vyks pirmasis šiais metais ECB posėdis, tačiau ženklių naujienų jame nesitikima sulaukti: kovą ECB atnaujins savo ekonomikos prognozes, o Prancūzijos atstovas ECB valdyboje F. Villeroy de Galhau anksčiau yra paskelbęs, kad ECB turėtų palaukti bent iki pavasario, tam, kad tinkamai įvertinęs ekonominę regiono situaciją bei kiekybinio skatinimo nutraukimo įtaką, galėtų susidėlioti tolimesnes veiklos gaires. Beveik neabejojama, kad M. Draghi iki savo kadencijos pabaigos šių metų spalį nepakels bazinės palūkanų normos, o šis kėlimo procesas gali būti nukeltas net į 2020 metus.
Dalaso FED vadovas R. Kaplanas, priskiriamas neutraliai FED pozicijai, tačiau šiuo metu neturintis balso teisės sprendžiant palūkanų normų politiką, vakar pareiškė, kad tikisi didesnio FED kantrumo prieš įvykdant kitą palūkanų normos kėlimą, t. y. palaukti 1 – 2 ketvirčius, tam kad būtų įvertintas ekonomikos prisitaikymas prie monetarinio griežtinimo, tačiau tuo pat metu jis teigia, kad toks pareiškimas neturėtų reikšti monetarinio griežtinimo pabaigos. Nuosaikesnis tonas vakar buvo išgirstas ir iš monetarinį griežtinimą tradiciškai palaikančios Kanzaso FED vadovės E. George, kuri taip pat paragino neskubėti vykdyti kitą palūkanų normos didinimą, kadangi, jos teigimu, ankstesnių didinimų efektas dar nepakankamai stebimas ekonomikoje. Investuotojai šiais metais dvejoja, ar FED ryšis didinti palūkanų normą bent vieną kartą, nors FED formuoja lūkesčius, kad šiais metais bus įvykdyti 2 palūkanų normos kėlimai.
Azijos rinkos šiandien ryte nerodo ženklių pokyčių: 08:45 val, Japonijos NIKKEI 225 buvo užfiksavęs -0,55 proc. kritimą, Kinijos CSI 300 augo +0,05 proc., o Pietų Korėjos KOSPI augo +0,43 proc.
Valiutų rinkos
Britanijos Premjerė T. May vakar patyrė didžiausią pralaimėjimą moderniosios Britanijos istorijoje, kuomet 432 parlamento nariai pasisakė prieš Brexit sutarties patvirtinimą, o už sutartį balsavo tik 202 parlamentarai. Kaip ir prognozuota anksčiau, opozicijos lyderis J. Corbynas iškart po balsavimo pradėjo inicijuoti pirmalaikių parlamento rinkimų procedūrą, o šiam tikslui šiandien yra numatoma rengti balsavimą dėl nepasitikėjimo T. May. Tikėtina, kad šį balsavimą, T. May laimės, kadangi tiek toriai tiek jų koalicijos partneriai Demokratinė Unionistų Partija, nepalaikę Brexit sutarties, anksčiau yra pareiškę, kad pasitiki premjere. Jeigu nepasitikėjimo vyriausybės vadove pareikšti nepavyks, neatmetama, kad J. Corbyno leiboristai palaikys antrojo referendumo iniciatyvą, kuri tampa realiausiu sekančiu žingsniu susidariusioje situacijoje, kuris nereikalautų siekti politinio sutarimo, bei leisti Britanijos išstojimo iš ES klausimą perduoti šalies piliečiams. Jeigu T. May pavyks išlaikyti pasitikėjimą, alternatyvią Brexit strategiją, kuri turėtų tapti tolimesnių debatų parlamente pagrindu ji turėtų paskelbti kitą savaitę. Likus 10 savaičių iki datos, kuomet Didžioji Britanija turėtų palikti ES, svarbiausia problema tampa laikas: visos alternatyvos, įskaitant politinio sutarimo paieškas, ar planus vykdyti pakartotinį referendumą reikalautų daugiau laiko ir jų nebūtų spėta įvykdyti iki kovo 29 d. Apžvalgininkai teigia, kad antrasis referendumas gali parodyti, jog Britanijos piliečiai norės pasilikti ES, tai rodo ir nuomonių apklausos, tačiau vis dar tebelieka atviras klausimas, ar galimo referendumo metu bus visuomenės dar kartą klausiama dėl pasilikimo ES, ar to, kokia visuomenės dalis palaiko išstojimo iš ES sutartį. Britanijos svaro kursas vakarykštę prekybos sesiją palydėjo ženklesniais svyravimais, tačiau prekybos pabaigoje nefiksavo dramatiškų pokyčių nuo rinkos atidarymo reikšmių. EUR/GBP kursas vakar susilpnėjo -0,45 proc. iki 0,8875 lygio, nuo kurio pernelyg nenutolo ir šiandien ryte, USD/GBP antrą prekybos sesiją nenutolo nuo 1,286 lygio.
EUR/USD vakar krito -0,5 proc., o šiandien ryte 09:10 val. traukėsi dar -0,06 proc. iki 1,1406 kainos.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 667 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,52 proc., Rygos -0,6 proc., o Talino augo +1,02 proc.
„Novaturas“ (+1,56 proc., 8,48 Eur) vakar paskelbė, kad gruodžio mėnesio apyvarta sudarė 10,9 mln. Eur bei buvo 31 proc. didesnė lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Aptarnautų klientų skaičius per šį laikotarpį augo 29 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir sudarė 15 tūkst.
Pirmojo šiais metais viešo pranešimo metu ECB vadovas M. Draghi pareiškė, kad Euro zonos ekonomika lėtėja dėl pasaulyje tvyrančio neapibrėžtumo, jos rodikliai yra prastesni nei prognozuota ir tai gali užtrukti ilgesnį laiką, tačiau tuo pat metu pabrėžė, jog tai nereiškia, kad artėjama prie recesijos. Pranešimo Europos Parlamente metu M. Draghi pareiškė, kad ECB toliau stebi stiprų ir dar tebeaugantį vartojimą, investicijas bei eksportą, kurie tebejaučia centrinio banko stimuliavimo įtaką, tačiau šie augimo tempai lėtėja. Po to kai pastarojo mėnesio Vokietijos ekonomikos rodikliai parodė šalies priartėjimą prie techninės recesijos, Prancūzija fiksavo pramonės traukimąsi, o Italija įsivyraujančią stagnaciją, ECB vadovas taip pat pabrėžė, kad centrinis bankas planuoja toliau palaikyti palūkanų normas esamame lygyje, bei neatsisakyti reinvestavimo politikos. Sausio 24 d. vyks pirmasis šiais metais ECB posėdis, tačiau ženklių naujienų jame nesitikima sulaukti: kovą ECB atnaujins savo ekonomikos prognozes, o Prancūzijos atstovas ECB valdyboje F. Villeroy de Galhau anksčiau yra paskelbęs, kad ECB turėtų palaukti bent iki pavasario, tam, kad tinkamai įvertinęs ekonominę regiono situaciją bei kiekybinio skatinimo nutraukimo įtaką, galėtų susidėlioti tolimesnes veiklos gaires. Beveik neabejojama, kad M. Draghi iki savo kadencijos pabaigos šių metų spalį nepakels bazinės palūkanų normos, o šis kėlimo procesas gali būti nukeltas net į 2020 metus.
Dalaso FED vadovas R. Kaplanas, priskiriamas neutraliai FED pozicijai, tačiau šiuo metu neturintis balso teisės sprendžiant palūkanų normų politiką, vakar pareiškė, kad tikisi didesnio FED kantrumo prieš įvykdant kitą palūkanų normos kėlimą, t. y. palaukti 1 – 2 ketvirčius, tam kad būtų įvertintas ekonomikos prisitaikymas prie monetarinio griežtinimo, tačiau tuo pat metu jis teigia, kad toks pareiškimas neturėtų reikšti monetarinio griežtinimo pabaigos. Nuosaikesnis tonas vakar buvo išgirstas ir iš monetarinį griežtinimą tradiciškai palaikančios Kanzaso FED vadovės E. George, kuri taip pat paragino neskubėti vykdyti kitą palūkanų normos didinimą, kadangi, jos teigimu, ankstesnių didinimų efektas dar nepakankamai stebimas ekonomikoje. Investuotojai šiais metais dvejoja, ar FED ryšis didinti palūkanų normą bent vieną kartą, nors FED formuoja lūkesčius, kad šiais metais bus įvykdyti 2 palūkanų normos kėlimai.
Azijos rinkos šiandien ryte nerodo ženklių pokyčių: 08:45 val, Japonijos NIKKEI 225 buvo užfiksavęs -0,55 proc. kritimą, Kinijos CSI 300 augo +0,05 proc., o Pietų Korėjos KOSPI augo +0,43 proc.
Valiutų rinkos
Britanijos Premjerė T. May vakar patyrė didžiausią pralaimėjimą moderniosios Britanijos istorijoje, kuomet 432 parlamento nariai pasisakė prieš Brexit sutarties patvirtinimą, o už sutartį balsavo tik 202 parlamentarai. Kaip ir prognozuota anksčiau, opozicijos lyderis J. Corbynas iškart po balsavimo pradėjo inicijuoti pirmalaikių parlamento rinkimų procedūrą, o šiam tikslui šiandien yra numatoma rengti balsavimą dėl nepasitikėjimo T. May. Tikėtina, kad šį balsavimą, T. May laimės, kadangi tiek toriai tiek jų koalicijos partneriai Demokratinė Unionistų Partija, nepalaikę Brexit sutarties, anksčiau yra pareiškę, kad pasitiki premjere. Jeigu nepasitikėjimo vyriausybės vadove pareikšti nepavyks, neatmetama, kad J. Corbyno leiboristai palaikys antrojo referendumo iniciatyvą, kuri tampa realiausiu sekančiu žingsniu susidariusioje situacijoje, kuris nereikalautų siekti politinio sutarimo, bei leisti Britanijos išstojimo iš ES klausimą perduoti šalies piliečiams. Jeigu T. May pavyks išlaikyti pasitikėjimą, alternatyvią Brexit strategiją, kuri turėtų tapti tolimesnių debatų parlamente pagrindu ji turėtų paskelbti kitą savaitę. Likus 10 savaičių iki datos, kuomet Didžioji Britanija turėtų palikti ES, svarbiausia problema tampa laikas: visos alternatyvos, įskaitant politinio sutarimo paieškas, ar planus vykdyti pakartotinį referendumą reikalautų daugiau laiko ir jų nebūtų spėta įvykdyti iki kovo 29 d. Apžvalgininkai teigia, kad antrasis referendumas gali parodyti, jog Britanijos piliečiai norės pasilikti ES, tai rodo ir nuomonių apklausos, tačiau vis dar tebelieka atviras klausimas, ar galimo referendumo metu bus visuomenės dar kartą klausiama dėl pasilikimo ES, ar to, kokia visuomenės dalis palaiko išstojimo iš ES sutartį. Britanijos svaro kursas vakarykštę prekybos sesiją palydėjo ženklesniais svyravimais, tačiau prekybos pabaigoje nefiksavo dramatiškų pokyčių nuo rinkos atidarymo reikšmių. EUR/GBP kursas vakar susilpnėjo -0,45 proc. iki 0,8875 lygio, nuo kurio pernelyg nenutolo ir šiandien ryte, USD/GBP antrą prekybos sesiją nenutolo nuo 1,286 lygio.
EUR/USD vakar krito -0,5 proc., o šiandien ryte 09:10 val. traukėsi dar -0,06 proc. iki 1,1406 kainos.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 667 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,52 proc., Rygos -0,6 proc., o Talino augo +1,02 proc.
„Novaturas“ (+1,56 proc., 8,48 Eur) vakar paskelbė, kad gruodžio mėnesio apyvarta sudarė 10,9 mln. Eur bei buvo 31 proc. didesnė lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Aptarnautų klientų skaičius per šį laikotarpį augo 29 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir sudarė 15 tūkst.