versija spausdinimui
(0)
Nevykstant prekybai JAV rinkose, aktyvumas vakar buvo išblėsęs ir Europoje, o regiono indeksai sesijos metu nebuvo linkę nutolti nuo prekybos atidarymo reikšmių. Vokietijos DAX traukėsi -0,62 proc., Britanijos FTSE 100 augo +0,03 proc., o Stoxx Europe 600 krito -0,19 proc.
Rinkai laukiant naujienų Brexit temoje teigiama, kad T. May „Planas B“, iš esmės yra jos mėginimas grįžti su esama sutartimi į ES bei bandyti ją modifikuoti taip, kad būtų gautas Britanijos parlamento pritarimas. Šiam tikslui per artimiausias kelias dienas, Britanijos premjerė atnaujins diskusijas su Briuseliu, tačiau abejojama, ar tai leis apčiuopiamai pakeisti ES poziciją. Trapią parlamento daugumą turinti T. May, svarstydama bet kokį Brexit variantą gali susidurti su mažiausiai 10 torių, palaikančių antrojo referendumo idėją priešiškumu, kurio pakaktų, kad bet koks Brexit susitarimas negautų parlamento palaiminimo. Politinio pritarimo kitų partijų tarpe paieškos tebelieka realiu scenarijumi, kurio taip pat gali imtis T. May, tačiau abejojama ar tai yra pakankamai realu, kadangi šios, opozicinės partijos bus labiau susikoncentravusios į kitus parlamento rinkimus, nei į konservatorių siūlomo Brexit varianto įgyvendinimą. Tuo tarpu didžiausios opozicinės partijos Leiboristų lyderis J. Corbynas Britanijos parlamente užregistravo keletą balsavimų, kurie leistų sutelkti T. May oponentų balsus ir atšaukti išstojimo be sutarties galimybės svarstymą, bei atverti duris antrajam referendumui. Antrojo referendumo idėja būtų palaikoma ES, bei, remiantis naujausiomis apklausomis, parodytų nežymų britų nusiteikimą likti bendrijoje, tačiau T. May prieštarauja tam, teikdama, kad taip kyla grėsmė demokratinėms vertybėms, kadangi pirmajame referendume išreikšta šalies gyventojų nuomonė netektų prasmės.
Tarptautinis Valiutos Fondas (IMF) vakar išplatintoje, bei šią savaitę vykstančiame Davoso Pasaulio Ekonomikos Forume pristatytoje Pasaulio Ekonomikos Apžvalgoje pabrėžė, kad stebi spartesnį nei tikėtasi pasaulio ekonomikos lėtėjimą, bei sumažino šio augimo prognozes. Tikimasi, kad 2019 m. pasaulio ekonomika augs 3,5 proc., nors spalį išplatintose prognozėse buvo tikimasi 3,7 proc. augimo, o 2020 m. prognozė sumažinta nuo 3,7 iki 3,6 proc. IMF atkreipia dėmesį, kad pasaulio ekonomikai vidutiniu laikotarpiu neigiamos įtakos turės naujų automobilių išmetamųjų dujų emisijos standartų įvedimas Vokietijoje, kurio neigiama įtaka jau stebima šalies automobilių pramonei. Vokietijos ekonomikos augimo prognozė sulaukė didžiausio lūkesčių sumažinimo 2019 metams nuo 1,9 iki 1,3 proc. Susirūpinimą taip pat kelia mažėjantis vidaus vartojimas Italijoje, kuriam įtaką daro nerimas dėl šalyje augančių finansinių rizikų. IMF Italijos šių metų ekonomikos augimo prognozę sumažino -0,4 proc. iki 0,6 proc. lygio. IMF jau spalį į ekonomikos prognozę įtraukė neigiamus lūkesčius dėl prekybos konflikto ir tebelaiko juos grėsme ekonomikai, šalia kurios nerimą didina ir galimas spartesnis nei anksčiau laukta Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, tačiau ankstesnė šių metų šalies ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista ir lygi 6,2 proc. Augančias grėsmes IMF įžvelgia ir dėl Brexit proceso, išliekant tikimybei, kad Britanija gali palikti Europos Sąjungą be jokio susitarimo. Nepaisant to, apžvalgoje prognozuojama, kad Britanijos ekonomika šiais metais augs 1,5 proc. – tiek pat, kiek ir prognozuota praėjusioje apžvalgoje spalį. Taip pat liko nepakeista JAV ekonomikos augimo prognozė, kuri išliko ties 2,5 proc. riba. IMF yra ne vienintelė pasaulinė organizacija, pastaruoju metu sumažinusi pasaulio ekonomikos augimo prognozes: kiek anksčiau tai padarė Pasaulio Bankas bei OECD.
Azijos rinkos šiandien ryte krenta, investuotojams tebevertinant vakar pasirodžiusius lėtėjančius Kinijos ekonomikos duomenis bei nerimo ženklus iš IMF. 08:15 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,47 proc., Kinijos CSI 300 -1,45 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,32 proc. D. Trumpas vakar išreiškė nepasitenkinimą prekybos derybomis, kaltindamas Kiniją jų vilkinimu. JAV prezidentas paragino oponentus susikoncentruoti į rezultatyvių derybų būtinybę Kinijai, kuri leistų stabilizuoti lėčiausią tempą per pastaruosius tris dešimtmečius fiksuojantį šalies ekonomikos augimą. Iš kart po prastų šalies makroekonominių duomenų pasirodymo, vakar taip pat buvo suorganizuotas aukšto rango Kinijos vadovų susitikimas, kuriame šalies prezidentas Xi Jinpingas susirinkimo dalyvius paragino sparčiau ieškoti ekonomikos augimo palaikymo būdų.
Valiutų rinkos
Euro kursas antrą savaitę judėjo žemyn, augant rinkų nerimui dėl lėtėjančio regiono ekonomikos augimo, stagnuojančios infliacijos bei regiono politinės rizikos. „Citigroup“ analitikai vakar pareiškė, kad per artimiausią pusmetį tikisi Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumo, kuris šiuo metu yra lygus 0,25 proc. kritimo iki 0 ribos, kuri paskutinį kartą buvo pasiekta 2016 metais. Saugumo siekiantys investuotojai primą kartą per pastaruosius trejus metus į neigiamą teritoriją šių metų pradžioje pasiuntė Japonijos 10 m. laikotarpio obligacijų pajamingumą, o kaikurie analitikai teigia, kad Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas neigiamą teritoriją gali pasiekti dar šį ketvirtį. EUR/USD kursas 09:00 val. fiksavo 1,1354 lygį (-0,1 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,1 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,9 proc., Talino +0,24 proc., o Rygos krito -0,4 proc. Daugiau nei penktadalis visos rinkos apyvartos sugeneruota „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu augo +1,17 proc. iki 0,431 Eur lygio.
Rinka nesugeba prisitaikyti prie išaugusio stambesnių investuotojų poreikio užsipirkti „Grindeks“ akcijų, kurios nuo šių metų pradžios jau yra pabrangę daugiau nei penktadaliu, o nuo lapkritį pasiektų pusantrų metų žemumų jau yra atšokę 40 proc. ir vakarykštės sesijos pabaigoje kainavo 8 Eur.
Rinkai laukiant naujienų Brexit temoje teigiama, kad T. May „Planas B“, iš esmės yra jos mėginimas grįžti su esama sutartimi į ES bei bandyti ją modifikuoti taip, kad būtų gautas Britanijos parlamento pritarimas. Šiam tikslui per artimiausias kelias dienas, Britanijos premjerė atnaujins diskusijas su Briuseliu, tačiau abejojama, ar tai leis apčiuopiamai pakeisti ES poziciją. Trapią parlamento daugumą turinti T. May, svarstydama bet kokį Brexit variantą gali susidurti su mažiausiai 10 torių, palaikančių antrojo referendumo idėją priešiškumu, kurio pakaktų, kad bet koks Brexit susitarimas negautų parlamento palaiminimo. Politinio pritarimo kitų partijų tarpe paieškos tebelieka realiu scenarijumi, kurio taip pat gali imtis T. May, tačiau abejojama ar tai yra pakankamai realu, kadangi šios, opozicinės partijos bus labiau susikoncentravusios į kitus parlamento rinkimus, nei į konservatorių siūlomo Brexit varianto įgyvendinimą. Tuo tarpu didžiausios opozicinės partijos Leiboristų lyderis J. Corbynas Britanijos parlamente užregistravo keletą balsavimų, kurie leistų sutelkti T. May oponentų balsus ir atšaukti išstojimo be sutarties galimybės svarstymą, bei atverti duris antrajam referendumui. Antrojo referendumo idėja būtų palaikoma ES, bei, remiantis naujausiomis apklausomis, parodytų nežymų britų nusiteikimą likti bendrijoje, tačiau T. May prieštarauja tam, teikdama, kad taip kyla grėsmė demokratinėms vertybėms, kadangi pirmajame referendume išreikšta šalies gyventojų nuomonė netektų prasmės.
Tarptautinis Valiutos Fondas (IMF) vakar išplatintoje, bei šią savaitę vykstančiame Davoso Pasaulio Ekonomikos Forume pristatytoje Pasaulio Ekonomikos Apžvalgoje pabrėžė, kad stebi spartesnį nei tikėtasi pasaulio ekonomikos lėtėjimą, bei sumažino šio augimo prognozes. Tikimasi, kad 2019 m. pasaulio ekonomika augs 3,5 proc., nors spalį išplatintose prognozėse buvo tikimasi 3,7 proc. augimo, o 2020 m. prognozė sumažinta nuo 3,7 iki 3,6 proc. IMF atkreipia dėmesį, kad pasaulio ekonomikai vidutiniu laikotarpiu neigiamos įtakos turės naujų automobilių išmetamųjų dujų emisijos standartų įvedimas Vokietijoje, kurio neigiama įtaka jau stebima šalies automobilių pramonei. Vokietijos ekonomikos augimo prognozė sulaukė didžiausio lūkesčių sumažinimo 2019 metams nuo 1,9 iki 1,3 proc. Susirūpinimą taip pat kelia mažėjantis vidaus vartojimas Italijoje, kuriam įtaką daro nerimas dėl šalyje augančių finansinių rizikų. IMF Italijos šių metų ekonomikos augimo prognozę sumažino -0,4 proc. iki 0,6 proc. lygio. IMF jau spalį į ekonomikos prognozę įtraukė neigiamus lūkesčius dėl prekybos konflikto ir tebelaiko juos grėsme ekonomikai, šalia kurios nerimą didina ir galimas spartesnis nei anksčiau laukta Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, tačiau ankstesnė šių metų šalies ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista ir lygi 6,2 proc. Augančias grėsmes IMF įžvelgia ir dėl Brexit proceso, išliekant tikimybei, kad Britanija gali palikti Europos Sąjungą be jokio susitarimo. Nepaisant to, apžvalgoje prognozuojama, kad Britanijos ekonomika šiais metais augs 1,5 proc. – tiek pat, kiek ir prognozuota praėjusioje apžvalgoje spalį. Taip pat liko nepakeista JAV ekonomikos augimo prognozė, kuri išliko ties 2,5 proc. riba. IMF yra ne vienintelė pasaulinė organizacija, pastaruoju metu sumažinusi pasaulio ekonomikos augimo prognozes: kiek anksčiau tai padarė Pasaulio Bankas bei OECD.
Azijos rinkos šiandien ryte krenta, investuotojams tebevertinant vakar pasirodžiusius lėtėjančius Kinijos ekonomikos duomenis bei nerimo ženklus iš IMF. 08:15 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,47 proc., Kinijos CSI 300 -1,45 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,32 proc. D. Trumpas vakar išreiškė nepasitenkinimą prekybos derybomis, kaltindamas Kiniją jų vilkinimu. JAV prezidentas paragino oponentus susikoncentruoti į rezultatyvių derybų būtinybę Kinijai, kuri leistų stabilizuoti lėčiausią tempą per pastaruosius tris dešimtmečius fiksuojantį šalies ekonomikos augimą. Iš kart po prastų šalies makroekonominių duomenų pasirodymo, vakar taip pat buvo suorganizuotas aukšto rango Kinijos vadovų susitikimas, kuriame šalies prezidentas Xi Jinpingas susirinkimo dalyvius paragino sparčiau ieškoti ekonomikos augimo palaikymo būdų.
Valiutų rinkos
Euro kursas antrą savaitę judėjo žemyn, augant rinkų nerimui dėl lėtėjančio regiono ekonomikos augimo, stagnuojančios infliacijos bei regiono politinės rizikos. „Citigroup“ analitikai vakar pareiškė, kad per artimiausią pusmetį tikisi Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumo, kuris šiuo metu yra lygus 0,25 proc. kritimo iki 0 ribos, kuri paskutinį kartą buvo pasiekta 2016 metais. Saugumo siekiantys investuotojai primą kartą per pastaruosius trejus metus į neigiamą teritoriją šių metų pradžioje pasiuntė Japonijos 10 m. laikotarpio obligacijų pajamingumą, o kaikurie analitikai teigia, kad Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas neigiamą teritoriją gali pasiekti dar šį ketvirtį. EUR/USD kursas 09:00 val. fiksavo 1,1354 lygį (-0,1 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,1 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,9 proc., Talino +0,24 proc., o Rygos krito -0,4 proc. Daugiau nei penktadalis visos rinkos apyvartos sugeneruota „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu augo +1,17 proc. iki 0,431 Eur lygio.
Rinka nesugeba prisitaikyti prie išaugusio stambesnių investuotojų poreikio užsipirkti „Grindeks“ akcijų, kurios nuo šių metų pradžios jau yra pabrangę daugiau nei penktadaliu, o nuo lapkritį pasiektų pusantrų metų žemumų jau yra atšokę 40 proc. ir vakarykštės sesijos pabaigoje kainavo 8 Eur.