versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, nominaliąja verte Prancūzijos valstybės skola viršijo Italijos skolą.
Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje Prancūzijos viešoji skola sudarė 2,36 trilijonus eurų ir buvo 359 milijonais eurų didesnė už Italijos valstybinę skolą. Taigi, Prancūzija perėmė iš Italijos lyderio poziciją pagal absoliutų skolos dydį tarp euro zonos šalių.
Tačiau remiantis Eurostat duomenimis, santykinai jos skola vis dar mažesnė - ji išlieka mažesnė už šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, kai Italijos atveju šis rodiklis siekia 134 procentus.
Tai, kad Prancūzijos skolą vis dar yra daug lengviau padengti taip pat patvirtina tai, kad šios šalies dešimties metų obligacijų pajamingumas yra nežymiai neigiamas, o štai Italijos atveju analogiškos trukmės skolos vertybinių popierių pajamingumas teigiamas ir siekia 1.625 procento. Nepaisant to, tai yra faktas - Italija nustojo būti didžiausia euro zonos skolininkė.
Abejotina garbė būti didžiausiu skolininku kelia abejonių dėl Prancūzijos teisės pamokslauti Italijai dėl jų prieštaringų planų padidinti biudžeto išlaidas.
Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje Prancūzijos viešoji skola sudarė 2,36 trilijonus eurų ir buvo 359 milijonais eurų didesnė už Italijos valstybinę skolą. Taigi, Prancūzija perėmė iš Italijos lyderio poziciją pagal absoliutų skolos dydį tarp euro zonos šalių.
Tačiau remiantis Eurostat duomenimis, santykinai jos skola vis dar mažesnė - ji išlieka mažesnė už šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, kai Italijos atveju šis rodiklis siekia 134 procentus.
Tai, kad Prancūzijos skolą vis dar yra daug lengviau padengti taip pat patvirtina tai, kad šios šalies dešimties metų obligacijų pajamingumas yra nežymiai neigiamas, o štai Italijos atveju analogiškos trukmės skolos vertybinių popierių pajamingumas teigiamas ir siekia 1.625 procento. Nepaisant to, tai yra faktas - Italija nustojo būti didžiausia euro zonos skolininkė.
Abejotina garbė būti didžiausiu skolininku kelia abejonių dėl Prancūzijos teisės pamokslauti Italijai dėl jų prieštaringų planų padidinti biudžeto išlaidas.