versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog kaip ir laukta rinkoje, nebuvo priimta jokių sprendimų susijusių su monetarine politika.
Euro zonos pinigų politikos vykdytojai nutarė palūkėti ir įvertinti kokį poveikį turėjo jų praėjusį mėnesį priimti sprendimai.
Priminsime, kad rugsėjį ECB savo palūkanų normą už jame komercinių bankų laikomus indėlius sumažino nuo minus 0.4 iki minus 0.5 procento. Na o šiandien nuspręsta jos nekeisti. Bazinė palūkanų norma, kuri jau ilgą laiką nėra keičiama, ir toliau sudarys apvalų nulį, o ribinio skolinimo palūkanų norma taip pat nepakito ir sieks 0.25 procento.
Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 procentų, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.
„Kaip buvo nuspręsta per praėjusį Valdančiosios tarybos posėdį rugsėjo mėnesį, grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal Valdančiosios tarybos turto pirkimo programą (TPP) bus atnaujinti nuo lapkričio 1 dienos. Valdančioji taryba mano, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai Valdančioji taryba pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Be to, pridedama, kad Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi spaudos konferencijos metu teigė, kad neigiamos palūkanos euro zonoje pasiteisino ir turėjo teigiamą skatinamąjį poveikį rinkoje ir padėjo siekiant monetarinės politikos vykdytojų tikslų įgyvendinimo. Žinoma, Tarptautinio Valiutos Fondo ekspertų perspėjimai dėl jų galimo neigiamo poveikio ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti pagrindo, tad euro zonos pinigų politikos vykdytojai aktyviai stebi padėtį rinkoje.
Paklaustas apie nesutarimus tarp ECB narių dėl monetarinės politikos vykdymo, kadenciją baigiantis Mario Draghi teigė, kad tai yra normalu, kad vyksta diskusijos, yra skirtingos nuomonės, tačiau to nereikėtų sureikšminti, nes euro zonoje sprendimai dėl pinigų politikos priimami suderinus pozicijas ir pasiekiant bendrą sutarimą.
„Euro zonos augimo perspektyvos rizika išlieka neigiama. Visų pirma, ši rizika susijusi su ilgalaikiu netikrumu, susijusiu su geopolitiniais veiksniais, augančiu protekcionizmu ir pažeidžiamumu besivystančiose rinkose“ - teigė Mario Draghi.
Euro zonos pinigų politikos vykdytojai nutarė palūkėti ir įvertinti kokį poveikį turėjo jų praėjusį mėnesį priimti sprendimai.
Priminsime, kad rugsėjį ECB savo palūkanų normą už jame komercinių bankų laikomus indėlius sumažino nuo minus 0.4 iki minus 0.5 procento. Na o šiandien nuspręsta jos nekeisti. Bazinė palūkanų norma, kuri jau ilgą laiką nėra keičiama, ir toliau sudarys apvalų nulį, o ribinio skolinimo palūkanų norma taip pat nepakito ir sieks 0.25 procento.
Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 procentų, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.
„Kaip buvo nuspręsta per praėjusį Valdančiosios tarybos posėdį rugsėjo mėnesį, grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal Valdančiosios tarybos turto pirkimo programą (TPP) bus atnaujinti nuo lapkričio 1 dienos. Valdančioji taryba mano, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai Valdančioji taryba pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Be to, pridedama, kad Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi spaudos konferencijos metu teigė, kad neigiamos palūkanos euro zonoje pasiteisino ir turėjo teigiamą skatinamąjį poveikį rinkoje ir padėjo siekiant monetarinės politikos vykdytojų tikslų įgyvendinimo. Žinoma, Tarptautinio Valiutos Fondo ekspertų perspėjimai dėl jų galimo neigiamo poveikio ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti pagrindo, tad euro zonos pinigų politikos vykdytojai aktyviai stebi padėtį rinkoje.
Paklaustas apie nesutarimus tarp ECB narių dėl monetarinės politikos vykdymo, kadenciją baigiantis Mario Draghi teigė, kad tai yra normalu, kad vyksta diskusijos, yra skirtingos nuomonės, tačiau to nereikėtų sureikšminti, nes euro zonoje sprendimai dėl pinigų politikos priimami suderinus pozicijas ir pasiekiant bendrą sutarimą.
„Euro zonos augimo perspektyvos rizika išlieka neigiama. Visų pirma, ši rizika susijusi su ilgalaikiu netikrumu, susijusiu su geopolitiniais veiksniais, augančiu protekcionizmu ir pažeidžiamumu besivystančiose rinkose“ - teigė Mario Draghi.