versija spausdinimui
(0)
Po didžiausio per pastaruosius trisdešimt trejus metus kritimo Volstryte, antradienį sulaukėme atšokimo. Augimą paskatino spekuliacijos apie parengtą „fiskalinį paketą“. Tačiau didelis nepastovumas - svyravimai greičiausiai išliks su mumis dar ilgai.
Antradienio prekybos sesijos negalima komentuoti atskirai nuo paskutinių dienų įvykių. Šios savaitės pradžioje vienas iš pagrindinių Amerikos akcijų rinkos indeksų Dow Jones patyrė antrą stambiiausią nuosmukį per savo 124 metų istoriją. Penktadienį įvyko didžiausias (9 procentų) padidėjimas nuo 2008 metų, kurio sulaukėme po ketvirtadienio katastrofos. Esant tokiems milžiniškiems judesiams aukštyn ir žemyn, antradienio prieaugį galima laikyti tik „vidutiniu“.
Dow Jones indeksas padidėjo 5,19 procento ir pakilo iki 21237,31 punkto. Nominaliai tai buvo vieno tūkstančio punktų padidėjimas, praradus tris tūkstančius dieną anksčiau. S&P500 indeksas pakilęs 6 procentais tuo pačiu ūgtelėjo virš 2500 punktų lygio. Technologijų bendrovių bendras indeksas Nasdaq Composite padidėjo 6,23 procento ir pasiekė 7334,78 punktų lygį. Tiesa, nuo vasario mėnesio aukščiausio lygio iki pirmadienio uždarymo JAV indeksai per keturias savaites nukrito maždaug 30 procentų.
Tai tikriausiai nėra pabaiga padidėjusio akcijų rinkos svyravimo laikotarpio. Labai įmanoma, kad tai tik jo pradžia. Verta prisiminti, kad 2008 metų rudenį po trijų mėnesių pandemijos Volstryte akcijų rinkos indeksai meškos rinkos dugną nustatė tik 2009 metų kovo pradžioje. O visa meškų rinka tada tęsėsi beveik 18 mėnesių bei lėmė S&P500 indekso kritimą net 58 procentais.
Niekas Volstryte neturi iliuzijų, kokia rimta padėtis. Investuotojai žino, kad ekonomikos „antivirusinis išjungimas“ jau sukelia ekonomikos kritimą Kinijoje ir Europoje, o tai sukels gilų ir globalų nuosmukį. Taip pat JAV. Tai reiškia reikšmingą biržoje kotiruojamų bendrovių pelno sumažėjimą, todėl reikia atsižvelgti į tai akcijų kainose.
Tuo pat metu tikimasi, kad masinis valdžios institucijų atsakas užtikrins turto kainų padidėjimą, panašų į 2009 metų. Tada daugiausia veikė Centriniai bankai, tačiau vyriausybės irgi atlaisvino fiskalinę politiką. Nors „monetarinė amunicija“ - nulinės palūkanų normos ir QE - nebuvo gerai priimta, bet daug ko tikimasi iš padidintų valstybės išlaidų. Spėliojama, kad Donald Trump administracija pradės įgyvendinti „skatinamąjį paketą“, kurio suma viršija vieną trilijoną dolerių, mokesčių sumažinimo pavidalu.
Dėl plataus masto iždo obligacijų išleidimo planų (kurias iš esmės didžiąja dalimi supirks Federalinis Rezervas už naujai atspausdintus pinigus) pastebimai sumažėjo Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kainos. JAV vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo net 36 baziniais punktais ir grįžo virš vieno procento lygio.
Toliau krito žaliavų kainos. Štai Brent žaliavinė nafta atpigo keturiais procentais ir beveik pasiekė 2016 metų sausio mėnesio dugną. Amerikos WTI naftos kaina driokstelėjo žemyn net beveik šešiais procentais ir yra pigiausia per daugiau nei ketverius metus. Padėtis stabilizavo metalų rinkoje, štai sidabras atpigo tik vienu procentu, po to kai savaitę pradėjo net beveik dvylikos procentų kritimu, paladžio kaina krito virš dviejų procentų, varis atpigo trimis procentais, o štai auksas apskritai pabrango virš trijų procentų.
Liūdna diena buvo Boeing akcininkams, kurio akcijos sumažėjus S&P agentūros investiciniam reitingui (nuo A iki BBB) vienu metu pigo net daugiau nei penktadaliu. Galų gale prekybos sesija pasibaigė šio lėktuvų gamintojo akcijoms atpigus tik virš keturių procentų. Per pastarąjį mėnesį Boeing akcijos nuvertėjo net 65 procentais, nes prie ankstesnes sugedusio 737 MAX modelio problemos prisidėjo sutrikimai aviacijos pramonėje, kuriuos sukėlė koronaviruso pandemija.
Antradienio prekybos sesijos negalima komentuoti atskirai nuo paskutinių dienų įvykių. Šios savaitės pradžioje vienas iš pagrindinių Amerikos akcijų rinkos indeksų Dow Jones patyrė antrą stambiiausią nuosmukį per savo 124 metų istoriją. Penktadienį įvyko didžiausias (9 procentų) padidėjimas nuo 2008 metų, kurio sulaukėme po ketvirtadienio katastrofos. Esant tokiems milžiniškiems judesiams aukštyn ir žemyn, antradienio prieaugį galima laikyti tik „vidutiniu“.
Dow Jones indeksas padidėjo 5,19 procento ir pakilo iki 21237,31 punkto. Nominaliai tai buvo vieno tūkstančio punktų padidėjimas, praradus tris tūkstančius dieną anksčiau. S&P500 indeksas pakilęs 6 procentais tuo pačiu ūgtelėjo virš 2500 punktų lygio. Technologijų bendrovių bendras indeksas Nasdaq Composite padidėjo 6,23 procento ir pasiekė 7334,78 punktų lygį. Tiesa, nuo vasario mėnesio aukščiausio lygio iki pirmadienio uždarymo JAV indeksai per keturias savaites nukrito maždaug 30 procentų.
Tai tikriausiai nėra pabaiga padidėjusio akcijų rinkos svyravimo laikotarpio. Labai įmanoma, kad tai tik jo pradžia. Verta prisiminti, kad 2008 metų rudenį po trijų mėnesių pandemijos Volstryte akcijų rinkos indeksai meškos rinkos dugną nustatė tik 2009 metų kovo pradžioje. O visa meškų rinka tada tęsėsi beveik 18 mėnesių bei lėmė S&P500 indekso kritimą net 58 procentais.
Niekas Volstryte neturi iliuzijų, kokia rimta padėtis. Investuotojai žino, kad ekonomikos „antivirusinis išjungimas“ jau sukelia ekonomikos kritimą Kinijoje ir Europoje, o tai sukels gilų ir globalų nuosmukį. Taip pat JAV. Tai reiškia reikšmingą biržoje kotiruojamų bendrovių pelno sumažėjimą, todėl reikia atsižvelgti į tai akcijų kainose.
Tuo pat metu tikimasi, kad masinis valdžios institucijų atsakas užtikrins turto kainų padidėjimą, panašų į 2009 metų. Tada daugiausia veikė Centriniai bankai, tačiau vyriausybės irgi atlaisvino fiskalinę politiką. Nors „monetarinė amunicija“ - nulinės palūkanų normos ir QE - nebuvo gerai priimta, bet daug ko tikimasi iš padidintų valstybės išlaidų. Spėliojama, kad Donald Trump administracija pradės įgyvendinti „skatinamąjį paketą“, kurio suma viršija vieną trilijoną dolerių, mokesčių sumažinimo pavidalu.
Dėl plataus masto iždo obligacijų išleidimo planų (kurias iš esmės didžiąja dalimi supirks Federalinis Rezervas už naujai atspausdintus pinigus) pastebimai sumažėjo Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kainos. JAV vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo net 36 baziniais punktais ir grįžo virš vieno procento lygio.
Toliau krito žaliavų kainos. Štai Brent žaliavinė nafta atpigo keturiais procentais ir beveik pasiekė 2016 metų sausio mėnesio dugną. Amerikos WTI naftos kaina driokstelėjo žemyn net beveik šešiais procentais ir yra pigiausia per daugiau nei ketverius metus. Padėtis stabilizavo metalų rinkoje, štai sidabras atpigo tik vienu procentu, po to kai savaitę pradėjo net beveik dvylikos procentų kritimu, paladžio kaina krito virš dviejų procentų, varis atpigo trimis procentais, o štai auksas apskritai pabrango virš trijų procentų.
Liūdna diena buvo Boeing akcininkams, kurio akcijos sumažėjus S&P agentūros investiciniam reitingui (nuo A iki BBB) vienu metu pigo net daugiau nei penktadaliu. Galų gale prekybos sesija pasibaigė šio lėktuvų gamintojo akcijoms atpigus tik virš keturių procentų. Per pastarąjį mėnesį Boeing akcijos nuvertėjo net 65 procentais, nes prie ankstesnes sugedusio 737 MAX modelio problemos prisidėjo sutrikimai aviacijos pramonėje, kuriuos sukėlė koronaviruso pandemija.