versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais turimais Eurostat duomenimis, tiek Europoje, o ypač mūsų šalyje balandžio mėnesį per patį koronaviruso piką ūgtelėjo bedarbystė.
Per ketvirtą šių metų mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje nedarbo lygis padidėjo nuo 7.1 iki 7.3 procento, kai laukta, jog šis rodiklis pakils kur kas labiau ir sudarys vidutiniškai 8.2 procento, o prieš metus siekė 7.6 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį bedarbystė ūgtelėjo nuo 6.4 iki 6.6 procento, kai praėjusių metų balandį sudarė 6.8 procento, tuo tarpu mūsų šalyje šis rodiklis pakilo nuo 6.6 iki 8.6 procento, o prieš metus sudarė šešis procentus.
Balandį darbo Europos sąjungoje neturėjo 14.079 mln. žmonių, iš jų euro zonoje - 11.919 milijonų. Per mėnesį jų skaičius pakilo atitinkamai 397 ir 211 tūkstančių, o prieš metus bedarbių skaičius siekė 14.493 mln. ir 12.508 milijonus. Tuo tarpu Lietuvoje per balandį bedarbių skaičius pakilo trisdešimt vienu tūkstančiu iki 128 tūkstančių, kai prieš metus siekė 88 tūkstančius.
Tarp sąjungos šalių, kurių duomenys žinomi, per ketvirtą šių metų mėnesį didžiausia bedarbystė buvo Ispanijoje (pakilo nuo 14.2 iki 14.8 procento) bei Graikijoje (vasario duomenimis siekė 16.1 procento) o štai mažiausia Čekijoje (paaugo nuo 2 iki 2.1 procento) bei Lenkijoje (2.9 procento).
Tarp jaunimo balandį, palyginus su kovu, bedarbystės lygis Lietuvoje paaugo nuo 15.9 procento iki septyniolikos procentų, kai prieš metus siekė 9.8 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo nuo 15.1 iki 15.8 procento, o štai Europos sąjungoje - nuo 14.6 iki 15.4 procento, kai prieš metus siekė atitinkamai 15.8 ir 15.2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per antrą šių metų pavasario mėnesį jaunimo tarpe didžiausia bedarbystė buvo Ispanijoje (33.2 procento) bei Graikijoje (vasario duomenimis sudarė 35.6 procento), o štai mažiausia - Vokietijoje (5.3 procento) ir Čekijoje (5.8 procento).
Per ketvirtą šių metų mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje nedarbo lygis padidėjo nuo 7.1 iki 7.3 procento, kai laukta, jog šis rodiklis pakils kur kas labiau ir sudarys vidutiniškai 8.2 procento, o prieš metus siekė 7.6 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį bedarbystė ūgtelėjo nuo 6.4 iki 6.6 procento, kai praėjusių metų balandį sudarė 6.8 procento, tuo tarpu mūsų šalyje šis rodiklis pakilo nuo 6.6 iki 8.6 procento, o prieš metus sudarė šešis procentus.
Balandį darbo Europos sąjungoje neturėjo 14.079 mln. žmonių, iš jų euro zonoje - 11.919 milijonų. Per mėnesį jų skaičius pakilo atitinkamai 397 ir 211 tūkstančių, o prieš metus bedarbių skaičius siekė 14.493 mln. ir 12.508 milijonus. Tuo tarpu Lietuvoje per balandį bedarbių skaičius pakilo trisdešimt vienu tūkstančiu iki 128 tūkstančių, kai prieš metus siekė 88 tūkstančius.
Tarp jaunimo balandį, palyginus su kovu, bedarbystės lygis Lietuvoje paaugo nuo 15.9 procento iki septyniolikos procentų, kai prieš metus siekė 9.8 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo nuo 15.1 iki 15.8 procento, o štai Europos sąjungoje - nuo 14.6 iki 15.4 procento, kai prieš metus siekė atitinkamai 15.8 ir 15.2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per antrą šių metų pavasario mėnesį jaunimo tarpe didžiausia bedarbystė buvo Ispanijoje (33.2 procento) bei Graikijoje (vasario duomenimis sudarė 35.6 procento), o štai mažiausia - Vokietijoje (5.3 procento) ir Čekijoje (5.8 procento).