versija spausdinimui
(0)
Nasdaq padidėjo 0,67 procento ir pirmą kartą istorijoje baigė sesiją virš 10 tūkstančių punktų lygio. Šis indeksas sparčiausiai per dvidešimt metų ūgtelėjo tūkstančiu punktų po to, kai pandemijos metu technologijų įmonės tapo saugiu prieglobsčiu.
Tuo tarpu Dow Jones indeksas trečiadienio prekybos sesiją baigė pasikoregavęs žemyn kiek daugiau nei vienu procentu iki 26989.99 punktų lygio, o štai platusis rinkos indeksas S&P 500 smuktelėjo 0.53 procento.
Volstryte investuotojai trečiadienį laukė pirmosios FED prognozės po pandemijos. Todėl pirmoji sesijos dalis buvo gana monotoniška su nedideliu vyraujančiu pasiūlos dominavimu. Antroji prekybos dalis prasidėjo likus dviem valandoms iki prekybos pabaigos po Centrinio banko komunikato paskelbimo. FED pranešimas apie tai, kad bazinė palūkanų norma bus išlaikyta dabartiniame lygyje iki 2022 metų pabaigos, o obligacijų pirkimas sieks mažiausiai 120 mlrd. dolerių per mėnesį, iš pradžių sukėlė teigiamą akcijų rinkos reakciją.
Vėliau nepastovumas padidėjo, investuotojams pradėjus analizuoti Centrinio banko prognozes, iš kurių galima daryti išvadą, kad pastarojo meto rinkos lūkesčiai dėl JAV ekonomikos atsigavimo tempo galėjo būti per daug optimistiški. Be to, Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas Jerome Powell spaudos konferencijoje labai pabrėžė nuolatinį netikrumą dėl artimiausios ateities. Dėl to JAV iždo obligacijos ir auksas pabrango. Tuo tarpu doleris susilpnėjo, o tai padėjo naftos kainoms, kurios ilgą laiką trečiadienį mažėjo.
Pasiūla vyravo 10 iš 11 pagrindinių S&P500 indekso segmentų. Trečiadienį per sesiją labiausiai buvo išparduodamos energijos (-4,8 procento), finansų (-3,7 procento) ir pramonės (-2,3 procento) atstovių akcijos. Mažiausias nuostolis užfiksuotas sveikatos priežiūros ir kasdienių prekių sektoriuose (po -0,1 procento), o štai informacinių technologijų segmentas vienintelis augo per visą sesiją (1,8 procento). Prekybos uždarymo metu atpigo net aštuoniasdešimties procentų S&P500 indekso narių nuosavybės vertybiniai popieriai.
O štai tarp trisdešimties stambiųjų Amerikos bankų ir įmonių, kurios įeina į Dow Jones indeksą, šįkart krito dvidešimt trijų rinkos vertė. Antrą sesiją iš eilės labiausiai tarp minimo indekso atstovių pigo Boeing (-6,1 procento) vertybiniai popieriai, po to pagal kritimo dydį sekė naftos milžinės Exxon Mobil (-5,4 procento) ir didžiausio JAV banko JP Morgan Chase & Co. (-4 procentais) akcijos.Tuo tarpu didžiausią rinkos verčių padidėjimą užfiksavo technologijų bendrovės Intel (1,3 procento), Apple (2,6 procento) bei Microsoft (3,7 procento).
Be to, trečiadienį devyniais procentais pabrango elektromobilių gamintojos Tesla akcijos, kurių kaina pirmą kart istorijoje pakilo virš tūkstančio dolerių ribos, t.y. prekybos sesijos uždarymo metu siekė 1025.05 dolerius, kas yra absoliučiai rekordinis lygis.
Tuo tarpu Dow Jones indeksas trečiadienio prekybos sesiją baigė pasikoregavęs žemyn kiek daugiau nei vienu procentu iki 26989.99 punktų lygio, o štai platusis rinkos indeksas S&P 500 smuktelėjo 0.53 procento.
Volstryte investuotojai trečiadienį laukė pirmosios FED prognozės po pandemijos. Todėl pirmoji sesijos dalis buvo gana monotoniška su nedideliu vyraujančiu pasiūlos dominavimu. Antroji prekybos dalis prasidėjo likus dviem valandoms iki prekybos pabaigos po Centrinio banko komunikato paskelbimo. FED pranešimas apie tai, kad bazinė palūkanų norma bus išlaikyta dabartiniame lygyje iki 2022 metų pabaigos, o obligacijų pirkimas sieks mažiausiai 120 mlrd. dolerių per mėnesį, iš pradžių sukėlė teigiamą akcijų rinkos reakciją.
Vėliau nepastovumas padidėjo, investuotojams pradėjus analizuoti Centrinio banko prognozes, iš kurių galima daryti išvadą, kad pastarojo meto rinkos lūkesčiai dėl JAV ekonomikos atsigavimo tempo galėjo būti per daug optimistiški. Be to, Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas Jerome Powell spaudos konferencijoje labai pabrėžė nuolatinį netikrumą dėl artimiausios ateities. Dėl to JAV iždo obligacijos ir auksas pabrango. Tuo tarpu doleris susilpnėjo, o tai padėjo naftos kainoms, kurios ilgą laiką trečiadienį mažėjo.
Pasiūla vyravo 10 iš 11 pagrindinių S&P500 indekso segmentų. Trečiadienį per sesiją labiausiai buvo išparduodamos energijos (-4,8 procento), finansų (-3,7 procento) ir pramonės (-2,3 procento) atstovių akcijos. Mažiausias nuostolis užfiksuotas sveikatos priežiūros ir kasdienių prekių sektoriuose (po -0,1 procento), o štai informacinių technologijų segmentas vienintelis augo per visą sesiją (1,8 procento). Prekybos uždarymo metu atpigo net aštuoniasdešimties procentų S&P500 indekso narių nuosavybės vertybiniai popieriai.
O štai tarp trisdešimties stambiųjų Amerikos bankų ir įmonių, kurios įeina į Dow Jones indeksą, šįkart krito dvidešimt trijų rinkos vertė. Antrą sesiją iš eilės labiausiai tarp minimo indekso atstovių pigo Boeing (-6,1 procento) vertybiniai popieriai, po to pagal kritimo dydį sekė naftos milžinės Exxon Mobil (-5,4 procento) ir didžiausio JAV banko JP Morgan Chase & Co. (-4 procentais) akcijos.Tuo tarpu didžiausią rinkos verčių padidėjimą užfiksavo technologijų bendrovės Intel (1,3 procento), Apple (2,6 procento) bei Microsoft (3,7 procento).
Be to, trečiadienį devyniais procentais pabrango elektromobilių gamintojos Tesla akcijos, kurių kaina pirmą kart istorijoje pakilo virš tūkstančio dolerių ribos, t.y. prekybos sesijos uždarymo metu siekė 1025.05 dolerius, kas yra absoliučiai rekordinis lygis.