versija spausdinimui
(0)
Dėl juanio stiprėjimo ir pasaulinio aktyvų kainų kilimo Kinijos užsienio valiutų atsargos, kurios yra didžiausios pasaulyje, birželį ūgtelėjo mažiau nei tikėtasi.
Pirmąjį vasaros mėnesį šios Azijos atstovės užsienio valiutos atsargos padidėjo 10,64 milijardo dolerių iki 3,11 trilijono dolerių, antradienį paskelbė Kinijos Centrinis bankas.
Tai didžiausias Kinijos rezervų lygis nuo pat sausio mėnesio. Ekonomistai prognozavo, kad atsargos padidės 18,31 milijardu dolerių.
Didžiausi šios šalies užsienio valiutų rezervai buvo užfiksuoti 2014 metų viduryje, kuomet jų vertė siekė 3,993 trilijono dolerių.
Birželio pabaigoje Kinija turėjo 62,64 mln. uncijų aukso, kurio vertė 110,76 milijardo dolerių. Kiekybiniu požiūriu nuosavybė nepasikeitė, tačiau vertė, palyginti su gegužės pabaiga, padidėjo 2,47 milijardo JAV dolerių, nes pakilo šio metalo kaina biržoje.
Nuo metų pradžios Kinijos juanio vertė Amerikos dolerio atžvilgiu krito apie vieną procentą.
Pirmąjį vasaros mėnesį šios Azijos atstovės užsienio valiutos atsargos padidėjo 10,64 milijardo dolerių iki 3,11 trilijono dolerių, antradienį paskelbė Kinijos Centrinis bankas.
Tai didžiausias Kinijos rezervų lygis nuo pat sausio mėnesio. Ekonomistai prognozavo, kad atsargos padidės 18,31 milijardu dolerių.
Didžiausi šios šalies užsienio valiutų rezervai buvo užfiksuoti 2014 metų viduryje, kuomet jų vertė siekė 3,993 trilijono dolerių.
Birželio pabaigoje Kinija turėjo 62,64 mln. uncijų aukso, kurio vertė 110,76 milijardo dolerių. Kiekybiniu požiūriu nuosavybė nepasikeitė, tačiau vertė, palyginti su gegužės pabaiga, padidėjo 2,47 milijardo JAV dolerių, nes pakilo šio metalo kaina biržoje.
Nuo metų pradžios Kinijos juanio vertė Amerikos dolerio atžvilgiu krito apie vieną procentą.