versija spausdinimui
(3)
Kitais metais Centriniai bankai ir toliau pumpuos likvidumą į sistemą. Tiesa, bent jau remiantis dabartiniais lūkesčiais, tai darys mažesniu mastu nei 2020 metais.
G10 šalių Centriniai bankai 2021 metais į finansų sistemą įlies dar 2,8 trilijonus JAV dolerių, skaičiuoja Morgan Stanley banko analitikai. Į šią sumą įeina tik obligacijų pirkimai pagal QE (kiekybinio švelninimo) programas.
Tiesa, tai bus mažesni aktyvų pirkimai, nei Centriniai bankai įsigijo nuo 2020 metų pradžios (apie 4 trilijonai dolerių), tačiau jie vidutiniškai bus daugiau nei dvigubai didesni nei ankstesniais metais prieš pandemiją. Likvidumas, kuris kitais metais gali pasirodyti rinkoje, taip pat greičiausiai bus didesnis nei Didžiosios Britanijos ar Indijos bendrojo vidaus produkto vertė.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas gali pumpuoti į rinką daugiausia pinigų. Analitikai tikisi, kad jis įgyvendindamas QE programą per mėnesį nupirks turto už 120 mlrd. dolerių (šie pirkimai apima obligacijas ir hipoteka užtikrintas finansines priemones).
Po jo eis Europos Centrinis bankas, kurio vidutinis mėnesinis pirkimas sieks 118,7 mlrd. dolerių. Tolesnes pozicijas užima: Japonijos bankas (25,7 mlrd. dolerių), Anglijos bankas (18,3 mlrd. dolerių), Kanados bankas (8,3 mlrd. dolerių), Australijos Rezervų bankas (8,1 mlrd. dolerių), Švedijos Riksbank ( 3,6 mlrd. dolerių) ir Naujosios Zelandijos Rezervų bankas (1,8 mlrd. dolerių).
G10 šalių Centriniai bankai 2021 metais į finansų sistemą įlies dar 2,8 trilijonus JAV dolerių, skaičiuoja Morgan Stanley banko analitikai. Į šią sumą įeina tik obligacijų pirkimai pagal QE (kiekybinio švelninimo) programas.
Tiesa, tai bus mažesni aktyvų pirkimai, nei Centriniai bankai įsigijo nuo 2020 metų pradžios (apie 4 trilijonai dolerių), tačiau jie vidutiniškai bus daugiau nei dvigubai didesni nei ankstesniais metais prieš pandemiją. Likvidumas, kuris kitais metais gali pasirodyti rinkoje, taip pat greičiausiai bus didesnis nei Didžiosios Britanijos ar Indijos bendrojo vidaus produkto vertė.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas gali pumpuoti į rinką daugiausia pinigų. Analitikai tikisi, kad jis įgyvendindamas QE programą per mėnesį nupirks turto už 120 mlrd. dolerių (šie pirkimai apima obligacijas ir hipoteka užtikrintas finansines priemones).
Po jo eis Europos Centrinis bankas, kurio vidutinis mėnesinis pirkimas sieks 118,7 mlrd. dolerių. Tolesnes pozicijas užima: Japonijos bankas (25,7 mlrd. dolerių), Anglijos bankas (18,3 mlrd. dolerių), Kanados bankas (8,3 mlrd. dolerių), Australijos Rezervų bankas (8,1 mlrd. dolerių), Švedijos Riksbank ( 3,6 mlrd. dolerių) ir Naujosios Zelandijos Rezervų bankas (1,8 mlrd. dolerių).