versija spausdinimui
(0)
Vienas iš Europos Centrinio banko atstovų Francois Villeroy de Galhau mano, kad euro zonos monetarinės politikos vykdytojai savo būsimoje strategijoje ir sprendimuose turėtų atsižvelgti į pastaruoju metu pagerėjusias finansavimo sąlygas, praneša Reuters.
Sprendimų priėmėjas, vadovaujantis Prancūzijos bankui, pabrėžia, kad į šį klausimą, be kita ko, reikia atsižvelgti diskutuojant apie būsimą mėnesinio turto pirkimo, susijusio su pandemija, ateitį.
Tačiau jis tuo pačiu prideda, kad Europos Centrinis bankas nėra spaudžiamas skubiai priimti sprendimus. Skirtingai nuo Amerikos Federalinio Rezervų banko, jo programa yra lankstesnė. Nepaisant to, anot Francois Villeroy de Galhau, būtų gerai apibrėžti ketvirto ketvirčio turto pirkimo ribas.
„Euro zonos finansavimo sąlygos nuo paskutinio ECB posėdžio birželio mėnesį pagerėjo ir į šį veiksnį reikėtų atsižvelgti priimant būsimus sprendimus“ - sakė jis.
Euro zonos Centrinis bankas vidutiniškai už 80 mlrd. eurų per mėnesį perka obligacijų ir gali dar išleisti apie pusę trilijono eurų pagal 1,85 trilijono eurų nenumatytų atvejų programą.
Bankininko nuomone, tiek Prancūzijos, tiek euro zonos ekonomika iki 2022 metų pradžios turėtų sugrįžti į prieš koronavirusą buvusį lygį, o spartus infliacijos augimas nėra tvarus.
Sprendimų priėmėjas, vadovaujantis Prancūzijos bankui, pabrėžia, kad į šį klausimą, be kita ko, reikia atsižvelgti diskutuojant apie būsimą mėnesinio turto pirkimo, susijusio su pandemija, ateitį.
Tačiau jis tuo pačiu prideda, kad Europos Centrinis bankas nėra spaudžiamas skubiai priimti sprendimus. Skirtingai nuo Amerikos Federalinio Rezervų banko, jo programa yra lankstesnė. Nepaisant to, anot Francois Villeroy de Galhau, būtų gerai apibrėžti ketvirto ketvirčio turto pirkimo ribas.
„Euro zonos finansavimo sąlygos nuo paskutinio ECB posėdžio birželio mėnesį pagerėjo ir į šį veiksnį reikėtų atsižvelgti priimant būsimus sprendimus“ - sakė jis.
Euro zonos Centrinis bankas vidutiniškai už 80 mlrd. eurų per mėnesį perka obligacijų ir gali dar išleisti apie pusę trilijono eurų pagal 1,85 trilijono eurų nenumatytų atvejų programą.
Bankininko nuomone, tiek Prancūzijos, tiek euro zonos ekonomika iki 2022 metų pradžios turėtų sugrįžti į prieš koronavirusą buvusį lygį, o spartus infliacijos augimas nėra tvarus.