versija spausdinimui
(0)
Vyriausybėms pasiskolinus naujas lėšas finansuoti paramos programas šalies ekonomikoms ir dėl rekordiškai žemų palūkanų ir toliau populiarėjant hipotekinėms paskoloms, antrąjį ketvirtį pasaulinė skola pasiekė rekordinį 296 trln. dolerių lygį.
Pasaulio skola antrąjį ketvirtį padidėjo 4,8 trilijono JAV dolerių, pranešė Tarptautinių finansų institutas (IIF). Prie to labiausiai prisidėjo namų ūkiai, daugiausia JAV, Kinijoje ir Brazilijoje, padidinę skolą 1,5 trln. dolerių. Šalys iš viso pritraukė 1,2 trilijono dolerių naujų skolų, o įmonės pasiskolino 1,3 trln. dolerių.
Geros naujienos yra tai, kad skolos ir pasaulio ekonomikos santykis sumažėjo pirmą kartą nuo pandemijos pradžios. Skola sudaro 353 procentus pasaulio bendrojo vidaus produkto vertės, t.y. devyniais procentiniais punktais mažiau nei didžiausias 2021 metų pirmąjį ketvirtį užfiksuotas rodiklis.
Atmetus finansų sektorių, tik Meksikos, Argentinos, Danijos, Airijos ir Libano skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis nukrito žemiau buvusio lygio prieš pandemiją.
Besivystančių ekonomikų šalių, išskyrus Kiniją, skola pasiekė rekordinius 36 trilijonus dolerių, daugiausia dėl naujų paskolų Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir Rusijoje.
Pasaulio skola antrąjį ketvirtį padidėjo 4,8 trilijono JAV dolerių, pranešė Tarptautinių finansų institutas (IIF). Prie to labiausiai prisidėjo namų ūkiai, daugiausia JAV, Kinijoje ir Brazilijoje, padidinę skolą 1,5 trln. dolerių. Šalys iš viso pritraukė 1,2 trilijono dolerių naujų skolų, o įmonės pasiskolino 1,3 trln. dolerių.
Geros naujienos yra tai, kad skolos ir pasaulio ekonomikos santykis sumažėjo pirmą kartą nuo pandemijos pradžios. Skola sudaro 353 procentus pasaulio bendrojo vidaus produkto vertės, t.y. devyniais procentiniais punktais mažiau nei didžiausias 2021 metų pirmąjį ketvirtį užfiksuotas rodiklis.
Atmetus finansų sektorių, tik Meksikos, Argentinos, Danijos, Airijos ir Libano skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis nukrito žemiau buvusio lygio prieš pandemiją.
Besivystančių ekonomikų šalių, išskyrus Kiniją, skola pasiekė rekordinius 36 trilijonus dolerių, daugiausia dėl naujų paskolų Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir Rusijoje.