versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinio banko valdančiosios tarybos narys Madis Muller pareiškė, kad euro zonos pinigų valdžios institucijos atstovai apsvarstys galimybę išplėsti kiekybinio švelninimo programą, kuri buvo įgyvendinta iki koronaviruso krizės pradžios.
Madis Muller, kuris taip pat yra Estijos Centrinio banko vadovas, mano, kad dabartinis euro zonos atsigavimas turėtų leisti iki kitų metų kovo pabaigos užbaigti 1,85 trilijono eurų vertės pandeminę obligacijų pirkimo programą. Tačiau atšaukus šią paramą, kad būtų išvengta atsigavimo „užgniaužimo“ rizikos, ECB turėtų apsvarstyti galimybę pratęsti ikikrizinį planą, perkant didesnį turtą nei numatyta už 20 mlrd. eurų per mėnesį.
„Potencialus ikikrizinio kiekybinio švelninimo programos padidėjimas yra diskusijos, kurią ketiname pradėti, dalis, kaip palaipsniui atsisakyti PEPP ir ką tai reiškia būsimam turto pirkimui“ - sakė jis.
Bankininkas pritaria pozicijai dėl infliacijos, kuri nebūtinai yra populiari tarp Europos Centrinio banko atstovų, kad kainų augimas spartės greičiau, nei rodo dabartinės šios institucijos prognozės.
„Atrodo, kad veiksniai, skatinantys kainų kilimą, dabar yra stipresni nei tie, kurie jas mažina“ - sakė Madis Muller.
Jo nuomone, labiau tikėtina, kad 2022 metais metinė infliacija bus didesnė nei numatytas 1,7 procento lygis, o 2023 metais ji viršys 1,5 procento ribą.
Madis Muller, kuris taip pat yra Estijos Centrinio banko vadovas, mano, kad dabartinis euro zonos atsigavimas turėtų leisti iki kitų metų kovo pabaigos užbaigti 1,85 trilijono eurų vertės pandeminę obligacijų pirkimo programą. Tačiau atšaukus šią paramą, kad būtų išvengta atsigavimo „užgniaužimo“ rizikos, ECB turėtų apsvarstyti galimybę pratęsti ikikrizinį planą, perkant didesnį turtą nei numatyta už 20 mlrd. eurų per mėnesį.
„Potencialus ikikrizinio kiekybinio švelninimo programos padidėjimas yra diskusijos, kurią ketiname pradėti, dalis, kaip palaipsniui atsisakyti PEPP ir ką tai reiškia būsimam turto pirkimui“ - sakė jis.
Bankininkas pritaria pozicijai dėl infliacijos, kuri nebūtinai yra populiari tarp Europos Centrinio banko atstovų, kad kainų augimas spartės greičiau, nei rodo dabartinės šios institucijos prognozės.
„Atrodo, kad veiksniai, skatinantys kainų kilimą, dabar yra stipresni nei tie, kurie jas mažina“ - sakė Madis Muller.
Jo nuomone, labiau tikėtina, kad 2022 metais metinė infliacija bus didesnė nei numatytas 1,7 procento lygis, o 2023 metais ji viršys 1,5 procento ribą.