versija spausdinimui
(11)
Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde yra prieš reagavimą į laikiną aukštą infliaciją, nes tai keltų riziką, jog gali sulėtėti ekonomikos augimas, praneša Reuters.
„Kai tikimasi, kad infliacinis spaudimas sumažės, kaip tai yra dabar, nėra prasmės reaguoti griežtinant politiką“ – sakė Christine Lagarde.
Tuo tarpu kitų pagrindinių pasaulio šalių Centrinių bankų atstovų pozicija yra kitokia. Didėja įsitikinimas, kad Anglijos bankas padidins palūkanų normą vėliau šiais metais, o FED pradėjo mažinti obligacijų pirkimą, bei laukiama, kad JAV ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį bus pradėta kelti bazinė palūkanų norma.
Tačiau Christine Lagarde teigia, kad pinigų politikos sugriežtinimas dabar sumažintų namų ūkių, kurie jau dabar patiria šoką dėl kylančių energijos kainų, pajamas, o tai greičiausiai sumažins ekonomikos augimo tempą.
„Esant tokiai situacijai, griežtesnė monetarinė politika tik sustiprintų ekonomikos susitraukimo poveikį“ – sakė ji.
Europos Centrinio banko vadovė įsitikinusi, kad euro zonos monetarinės politikos vykdytojai turėtų ir toliau veikti palaikydami paklausą, o ne per anksti atšaukti ją palaikančios pinigų politikos.
„Kai tikimasi, kad infliacinis spaudimas sumažės, kaip tai yra dabar, nėra prasmės reaguoti griežtinant politiką“ – sakė Christine Lagarde.
Tuo tarpu kitų pagrindinių pasaulio šalių Centrinių bankų atstovų pozicija yra kitokia. Didėja įsitikinimas, kad Anglijos bankas padidins palūkanų normą vėliau šiais metais, o FED pradėjo mažinti obligacijų pirkimą, bei laukiama, kad JAV ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį bus pradėta kelti bazinė palūkanų norma.
Tačiau Christine Lagarde teigia, kad pinigų politikos sugriežtinimas dabar sumažintų namų ūkių, kurie jau dabar patiria šoką dėl kylančių energijos kainų, pajamas, o tai greičiausiai sumažins ekonomikos augimo tempą.
„Esant tokiai situacijai, griežtesnė monetarinė politika tik sustiprintų ekonomikos susitraukimo poveikį“ – sakė ji.
Europos Centrinio banko vadovė įsitikinusi, kad euro zonos monetarinės politikos vykdytojai turėtų ir toliau veikti palaikydami paklausą, o ne per anksti atšaukti ją palaikančios pinigų politikos.
Lietuvos ekonomika augo apie 6%, metinė infliacija 8%, tai kur tas augimas? 