versija spausdinimui
(0)
Turkijos Centrinis bankas šį kartą palūkanų normą nesumažino. „Sultono“ Erdogan valdoma šalis yra pasaulinio masto reiškinys – siaučiančios infliacijos sąlygomis ji kelis kartus sumažino bazinę palūkanų normą.
Turkijos Respublikos Centrinio banko (TCMB) orientacinė palūkanų norma nepakito – 14 procentų. Šis sprendimas atitiko ekonomistų lūkesčius ir buvo priimtas po daugybės sumažinimų prieš tai.
Spaudžiama prezidento Recep Tayyip Erdogan, Centrinis bankas nuo rugsėjo iki gruodžio keturis kartus nuo devyniolikos iki keturiolikos procentų sumažino bazinę palūkanų normą.
Palūkanų normos mažinimas Turkijoje prieštaravo vadovėliniams pinigų politikos principams. Dėl šio „bezino pilimo į infliacijos ugnį“ metinė vartotojų infliacija Turkijoje gruodžio mėnesį pašoko iki net trisdešimt šešių procentų. Esant tokiai situacijai, ekonomikos vadovėliuose gana nuosekliai rekomenduojama didinti palūkanų normas, siekiant pažaboti kredito plėtrą, paskatinti taupyti ir taip apriboti pinigų perkamosios galios mažėjimo tempą.
Tačiau Turkijoje jie nusprendė daryti visiškai priešingai ir sumažinti palūkanų normą, kai infliacija įsibėgėjo. Tai yra ekscentriško visagalio prezidento Recep Erdogan, kuris valdo Turkijos Centrinį banką iš galinės sėdynės, požiūrio rezultatas.
Šiandien Amerikos doleris Turkijos valiutos atžvilgiu pinga 0.31 procento iki 13.3909 lirų, o euras - 0.33 procento iki 15.1851 liros. Nuo šių metų pradžios Amerikos valiuta liros atžvilgiu pabrango virš vieno procento, o per pastaruosius vienerius metus - virš aštuoniasdešimt procentų, tuo tarpu mūsų valiuta atitinkamai apie vieną procentą ir šešiasdešimt devyniais procentais.
Turkijos Respublikos Centrinio banko (TCMB) orientacinė palūkanų norma nepakito – 14 procentų. Šis sprendimas atitiko ekonomistų lūkesčius ir buvo priimtas po daugybės sumažinimų prieš tai.
Spaudžiama prezidento Recep Tayyip Erdogan, Centrinis bankas nuo rugsėjo iki gruodžio keturis kartus nuo devyniolikos iki keturiolikos procentų sumažino bazinę palūkanų normą.
Palūkanų normos mažinimas Turkijoje prieštaravo vadovėliniams pinigų politikos principams. Dėl šio „bezino pilimo į infliacijos ugnį“ metinė vartotojų infliacija Turkijoje gruodžio mėnesį pašoko iki net trisdešimt šešių procentų. Esant tokiai situacijai, ekonomikos vadovėliuose gana nuosekliai rekomenduojama didinti palūkanų normas, siekiant pažaboti kredito plėtrą, paskatinti taupyti ir taip apriboti pinigų perkamosios galios mažėjimo tempą.
Tačiau Turkijoje jie nusprendė daryti visiškai priešingai ir sumažinti palūkanų normą, kai infliacija įsibėgėjo. Tai yra ekscentriško visagalio prezidento Recep Erdogan, kuris valdo Turkijos Centrinį banką iš galinės sėdynės, požiūrio rezultatas.
Šiandien Amerikos doleris Turkijos valiutos atžvilgiu pinga 0.31 procento iki 13.3909 lirų, o euras - 0.33 procento iki 15.1851 liros. Nuo šių metų pradžios Amerikos valiuta liros atžvilgiu pabrango virš vieno procento, o per pastaruosius vienerius metus - virš aštuoniasdešimt procentų, tuo tarpu mūsų valiuta atitinkamai apie vieną procentą ir šešiasdešimt devyniais procentais.