versija spausdinimui
(0)
Po įvykusio Europos Centrinio banko posėdžio paaiškėjo, jog nebuvo priimta jokių naujų sprendimų. Palūkanų normos nepakito, o aktyvų supirkimo mažinimo tempas taip pat nebuvo paspartintas.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakito ir sieks 0,25 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
„Siekdama savo simetrinio 2 procentų dydžio infliacijos tikslo ir vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė 2 procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 procentų lygiu. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą“ - rašoma ECB pranešime.
2022 metų pirmąjį ketvirtį grynuosius turto pirkimus pagal Specialią pandeminę pirkimo programą (SPPP) Valdančioji taryba vykdo lėčiau negu praėjusį ketvirtį. Pagal SPPP vykdomus grynuosius turto pirkimus ji nutrauks 2022 metų kovo pabaigoje. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal Valdančiosios tarybos įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą. Ypač jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Atsižvelgiant į tai, kad 2021 metų gruodžio mėnesį buvo nuspręsta palaipsniui mažinti turto pirkimus ir siekiant užtikrinti, kad pinigų politikos pozicija ir toliau atitiktų Valdančiosios tarybos tikslą vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties siekiamu lygiu, 2022 metų antrąjį ketvirtį grynieji turto pirkimai pagal Turto pirkimo programą (TPP) bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Nuo spalio mėnesio grynuosius turto pirkimus pagal TPP Valdančioji taryba vykdys už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį. Valdančioji taryba juos ketina nutraukti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas.
„Be to, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį“ - rašoma ECB pranešime.
„Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta, numatoma, kad specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos šių metų birželio mėn. Valdančioji taryba taip pat įvertins, ar tinkamai suderinta dvipakopė atlyginimo už laikomas atsargas sistema, kad, didėjant likvidumo pertekliui, neigiamų palūkanų normų politika neribotų bankų tarpininkavimo veiklos“ - pabrėžia euro zonos Centrinis bankas.
Europos Centrinio banko Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu.
Bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakito ir sieks 0,25 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
„Siekdama savo simetrinio 2 procentų dydžio infliacijos tikslo ir vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė 2 procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 procentų lygiu. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą“ - rašoma ECB pranešime.
2022 metų pirmąjį ketvirtį grynuosius turto pirkimus pagal Specialią pandeminę pirkimo programą (SPPP) Valdančioji taryba vykdo lėčiau negu praėjusį ketvirtį. Pagal SPPP vykdomus grynuosius turto pirkimus ji nutrauks 2022 metų kovo pabaigoje. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal Valdančiosios tarybos įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą. Ypač jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Atsižvelgiant į tai, kad 2021 metų gruodžio mėnesį buvo nuspręsta palaipsniui mažinti turto pirkimus ir siekiant užtikrinti, kad pinigų politikos pozicija ir toliau atitiktų Valdančiosios tarybos tikslą vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties siekiamu lygiu, 2022 metų antrąjį ketvirtį grynieji turto pirkimai pagal Turto pirkimo programą (TPP) bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Nuo spalio mėnesio grynuosius turto pirkimus pagal TPP Valdančioji taryba vykdys už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį. Valdančioji taryba juos ketina nutraukti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas.
„Be to, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį“ - rašoma ECB pranešime.
„Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta, numatoma, kad specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos šių metų birželio mėn. Valdančioji taryba taip pat įvertins, ar tinkamai suderinta dvipakopė atlyginimo už laikomas atsargas sistema, kad, didėjant likvidumo pertekliui, neigiamų palūkanų normų politika neribotų bankų tarpininkavimo veiklos“ - pabrėžia euro zonos Centrinis bankas.
Europos Centrinio banko Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu.