versija spausdinimui
(0)
Pranešimai apie kai kurių Rusijos karių išvedimą paskatino įtampos sumažėjimą pasaulio akcijų rinkose. Volstryte pagrindiniai indeksai kilo, nekreipdami dėmesio į ankstesnius nuogąstavimus dėl JAV palūkanų normos didėjimo: Dow Jones 34988.84 (+1.22%), S&P500 4471.07 (+1.58%), Nasdaq 14139.76 (+2.53%).
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad daliniai iš vakarinių ir pietinių rajonų pradėjo trauktis į savo bazes. Nežinia, kokios konkrečios pajėgos dalyvauja ir ar ši informacija išvis yra teisinga. Šiaip jau nuo penktadienio vyksta informacinis chaosas, iš kurio sunku ką nors konkretaus išskaityti. Kol kas žinoma tik tiek, kad reguliaraus Rusijos ir Ukrainos karo nėra ir Europoje to tikrai niekam nereikia.
Tačiau finansų rinkos norėjo kokių nors dingsčių atsigauti po pastarojo meto nuosmukio. Ir joms net nepamaišė tai, kad JAV prezidentas Joe Biden antradienį pasakė, kad „Rusija turi daugiau nei 150 tūkstančių karių aplink Ukrainą“. Kaip matyti, Baltųjų rūmų teigimu, iki šio šalto konflikto pabaigos dar laukia tolimas kelias.
Antradienio sesija nekeičia fakto, kad Volstryte vis dar vyksta korekcija žemyn. Ir kad jos priežastys slypi kur kas giliau nei vien tik Ukrainos sukeltuose trikdžiuose. Pagrindinė problema yra JAV ekonomikos būklė, kuri, kai infliacija viršija septynis procentus, reikalauja skubių ir griežtų Federalinio rezervų banko veiksmų. FED turi pagaliau nutraukti nulinių palūkanų normų politiką, jei nenori prarasti jau ir taip abejonių keliančio patikimumo bei jei nori negrįžti į praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio kelią.
Rinka vis dar įkainoja federalinių fondų palūkanų normos padidinimą 25 arba 50 bazinių punktų kovo mėnesį vyksiančiame FOMC posėdyje ir tikisi, kad iki metų pabaigos JAV pinigų kaina pasieks 2 procentus. Tai reikštų akcijų rinkos atitraukimą nuo „piniginio heroino“, dėl kurio nuo 2020 metų kovo mėnesio S&P500 vertė pašoko daugiau nei dvigubai.
Šiame kontekste verta pažvelgti į tai, ką antradienį nuveikė skolų rinka. JAV dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas beveik prilygo aukščiausiam dvejų metų laikotarpiui ir artėjo prie 2,05 procento. Dviejų metų trukmės skolos vertybinių popierių pajamingumas siekė 1,57 procento ir buvo tik šiek tiek mažesnis už pastarąjį maksimumą (1,64 procento). Tai signalas, kad rinka nepasitraukė nuo spekuliacijų dėl reikšmingo palūkanų normo JAV kėlimo. Istoriškai beveik kiekvienas pinigų politikos griežtinimo ciklas lėmė nuosmukį ir JAV akcijų nuvertėjimą.
Tuo tarpu antradienį tuo pačiu paaiškėjo, kad nors metinis gamintojų kainų indeksas Amerikoje sausį, palyginus su gruodžiu, krito, bet mažiau nei laukta. Minimas rodiklis smuktelėjo nuo 9.8 iki 9.7 procento, o laukta, kad pasikoreguos iki vidutiniškai 9.1 procento, tuo tarpu bazinis gamintojų kainų indeksas krito nuo 8.5 iki 8.3 procento (prognozuota, kad kris iki vidutiniškai 7.9 procento). Per patį praėjusį mėnesį jis paaugo vienu procentu, arba dvigubai sparčiau nei laukta, kai gruodį prieaugis siekė 0.4 procento.
Trečiadienį prieš prekybos sesiją pasirodys sausio mėnesio JAV mažmeninės prekybos ir pramonės produkcijos duomenys.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad daliniai iš vakarinių ir pietinių rajonų pradėjo trauktis į savo bazes. Nežinia, kokios konkrečios pajėgos dalyvauja ir ar ši informacija išvis yra teisinga. Šiaip jau nuo penktadienio vyksta informacinis chaosas, iš kurio sunku ką nors konkretaus išskaityti. Kol kas žinoma tik tiek, kad reguliaraus Rusijos ir Ukrainos karo nėra ir Europoje to tikrai niekam nereikia.
Tačiau finansų rinkos norėjo kokių nors dingsčių atsigauti po pastarojo meto nuosmukio. Ir joms net nepamaišė tai, kad JAV prezidentas Joe Biden antradienį pasakė, kad „Rusija turi daugiau nei 150 tūkstančių karių aplink Ukrainą“. Kaip matyti, Baltųjų rūmų teigimu, iki šio šalto konflikto pabaigos dar laukia tolimas kelias.
Antradienio sesija nekeičia fakto, kad Volstryte vis dar vyksta korekcija žemyn. Ir kad jos priežastys slypi kur kas giliau nei vien tik Ukrainos sukeltuose trikdžiuose. Pagrindinė problema yra JAV ekonomikos būklė, kuri, kai infliacija viršija septynis procentus, reikalauja skubių ir griežtų Federalinio rezervų banko veiksmų. FED turi pagaliau nutraukti nulinių palūkanų normų politiką, jei nenori prarasti jau ir taip abejonių keliančio patikimumo bei jei nori negrįžti į praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio kelią.
Rinka vis dar įkainoja federalinių fondų palūkanų normos padidinimą 25 arba 50 bazinių punktų kovo mėnesį vyksiančiame FOMC posėdyje ir tikisi, kad iki metų pabaigos JAV pinigų kaina pasieks 2 procentus. Tai reikštų akcijų rinkos atitraukimą nuo „piniginio heroino“, dėl kurio nuo 2020 metų kovo mėnesio S&P500 vertė pašoko daugiau nei dvigubai.
Šiame kontekste verta pažvelgti į tai, ką antradienį nuveikė skolų rinka. JAV dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas beveik prilygo aukščiausiam dvejų metų laikotarpiui ir artėjo prie 2,05 procento. Dviejų metų trukmės skolos vertybinių popierių pajamingumas siekė 1,57 procento ir buvo tik šiek tiek mažesnis už pastarąjį maksimumą (1,64 procento). Tai signalas, kad rinka nepasitraukė nuo spekuliacijų dėl reikšmingo palūkanų normo JAV kėlimo. Istoriškai beveik kiekvienas pinigų politikos griežtinimo ciklas lėmė nuosmukį ir JAV akcijų nuvertėjimą.
Tuo tarpu antradienį tuo pačiu paaiškėjo, kad nors metinis gamintojų kainų indeksas Amerikoje sausį, palyginus su gruodžiu, krito, bet mažiau nei laukta. Minimas rodiklis smuktelėjo nuo 9.8 iki 9.7 procento, o laukta, kad pasikoreguos iki vidutiniškai 9.1 procento, tuo tarpu bazinis gamintojų kainų indeksas krito nuo 8.5 iki 8.3 procento (prognozuota, kad kris iki vidutiniškai 7.9 procento). Per patį praėjusį mėnesį jis paaugo vienu procentu, arba dvigubai sparčiau nei laukta, kai gruodį prieaugis siekė 0.4 procento.
Trečiadienį prieš prekybos sesiją pasirodys sausio mėnesio JAV mažmeninės prekybos ir pramonės produkcijos duomenys.