versija spausdinimui
(6)
Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė paniką Europos vertybinių popierių biržose, tačiau Volstryte didelio įspūdžio nepaliko. Griežtų sankcijų Rusijai nebuvimas ir spekuliacijos dėl FED reakcijos lėmė tai, kad pagrindiniai Amerikos indeksai po pradinių kritimų atsitiesė ir netgi sesiją baigė užfiksavę prieaugį: Nasdaq 13473.59 (+3.34%), S&P500 4288.70 (+1.50%), Dow Jones 33223.83 (+0.28%).
Ketvirtadienį prieš aušrą Rusija ginklu įsiveržė į Ukrainą, pradėdama reguliarų karą Europoje. Senajame žemyne investuotojai kartais reaguodavo paniškai. Nuosmukiai pagrindinėse Europos rinkose siekė iki keturių procentų, nors kartais ir viršijo penkis procentus. Brent žaliavinės naftos kaina pakilo iki 102 dolerių už barelį, bet vėliau nukrito iki 95 dolerių. Panašiai elgėsi ir auksas, jo kaina vidurdienį siekė 1975 dolerius už Trojos unciją, o vakare jis jau kainavo 90 dolerių mažiau.
Nepaisant garsių žodžių, Vakarų lyderiai nieko nepadarė, kad sustabdytų Rusijos puolimą. JAV prezidentas Joe Biden atvirai pareiškė, kad „amerikiečių kariai nekariaus Ukrainoje“. Naujos Amerikos sankcijos turės smogti Rusijos bankams, tačiau jie nebus atskirti nuo SWIFT tinklo, kam priešinosi kai kurios Europos šalys (neoficialiai Vokietija ir Italija). Taip pat nekalbama apie Rusijos naftos ir dujų tiekimo embargo įvedimą.
Ir to pakako, kad Amerikos indeksai pradėtų atšokinėti. Antras reikšmingas veiksnys, kuris buvo palankus akcijų rinkos buliams, tai sumažėję lūkesčiai dėl palūkanų normos kėlimo JAV. Volstrytas spėja, kad FED, išsigandęs dėl Rusijos invazijos ekonominių padarinių, gali atidėti arba susilpninti numatomą federalinių fondų palūkanų normos didėjimą. Šiandien vargu ar kas nors tikisi, kad kovo FOMC posėdyje ji bus kilstelta 50 bazinių punktų, nors prieš dvi savaites tokie lūkesčiai buvo gana dažni. Sumažėjo ir ateities sandorių rinkos įkainotų palūkanų lygis 2022 metų pabaigoje.
Krito ir skolos vertybinių popierių pajamingumas. Dviejų metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas sumažėjo 4 baziniais punktais iki 1,5677 procento, o dešimties metų tik 2 baziniais punktais iki 1,975 procento.
Galiausiai verta pridurti, kad ketvirtadienio pogromas finansų rinkose įvyko praėjus lygiai dvejiems metams nuo koronaviruso katastrofos pradžios 2020 metų vasarį. Šių datų sutapimas tikriausiai yra atsitiktinis (o gal ir ne). Prieš dvejus metus rinkos krachas kulminaciją pasiekė tik po trijų savaičių, o atsigavimas ir bumas po Covid prasidėjo praėjus mėnesiui nuo jo pradžios.
Ketvirtadienį prieš aušrą Rusija ginklu įsiveržė į Ukrainą, pradėdama reguliarų karą Europoje. Senajame žemyne investuotojai kartais reaguodavo paniškai. Nuosmukiai pagrindinėse Europos rinkose siekė iki keturių procentų, nors kartais ir viršijo penkis procentus. Brent žaliavinės naftos kaina pakilo iki 102 dolerių už barelį, bet vėliau nukrito iki 95 dolerių. Panašiai elgėsi ir auksas, jo kaina vidurdienį siekė 1975 dolerius už Trojos unciją, o vakare jis jau kainavo 90 dolerių mažiau.
Nepaisant garsių žodžių, Vakarų lyderiai nieko nepadarė, kad sustabdytų Rusijos puolimą. JAV prezidentas Joe Biden atvirai pareiškė, kad „amerikiečių kariai nekariaus Ukrainoje“. Naujos Amerikos sankcijos turės smogti Rusijos bankams, tačiau jie nebus atskirti nuo SWIFT tinklo, kam priešinosi kai kurios Europos šalys (neoficialiai Vokietija ir Italija). Taip pat nekalbama apie Rusijos naftos ir dujų tiekimo embargo įvedimą.
Ir to pakako, kad Amerikos indeksai pradėtų atšokinėti. Antras reikšmingas veiksnys, kuris buvo palankus akcijų rinkos buliams, tai sumažėję lūkesčiai dėl palūkanų normos kėlimo JAV. Volstrytas spėja, kad FED, išsigandęs dėl Rusijos invazijos ekonominių padarinių, gali atidėti arba susilpninti numatomą federalinių fondų palūkanų normos didėjimą. Šiandien vargu ar kas nors tikisi, kad kovo FOMC posėdyje ji bus kilstelta 50 bazinių punktų, nors prieš dvi savaites tokie lūkesčiai buvo gana dažni. Sumažėjo ir ateities sandorių rinkos įkainotų palūkanų lygis 2022 metų pabaigoje.
Krito ir skolos vertybinių popierių pajamingumas. Dviejų metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas sumažėjo 4 baziniais punktais iki 1,5677 procento, o dešimties metų tik 2 baziniais punktais iki 1,975 procento.
Galiausiai verta pridurti, kad ketvirtadienio pogromas finansų rinkose įvyko praėjus lygiai dvejiems metams nuo koronaviruso katastrofos pradžios 2020 metų vasarį. Šių datų sutapimas tikriausiai yra atsitiktinis (o gal ir ne). Prieš dvejus metus rinkos krachas kulminaciją pasiekė tik po trijų savaičių, o atsigavimas ir bumas po Covid prasidėjo praėjus mėnesiui nuo jo pradžios.