versija spausdinimui
(11)
Investuotojų dėmesio centre išlieka karas Ukrainoje. Europos akcijų biržose tęsiasi gerokai didesni, negu įprasta kainų svyravimai – Vokietijos DAX akcijų indeksas vakar nukrito 2,16 proc., Prancūzijos „CAC 40“ 1,84 proc., Ispanijos „IBEX 35“ 3,72 procento.
JAV išpardavimo nuotaikos jautėsi kiek mažiau („S&P 500“ smuktelėjo 0,53 procento). „S&P“ kredito reitingų agentūra sumažino Rusijos skolinimosi reitingą jau antrą kartą per savaitę – šį kartą iš karto septyniais lygiais (nuo BB+ iki CCC-). „Brent“ tipo nafta šįryt 8.30 val. Lietuvos laiku pabrango 0,76 proc. (iki 111,30 JAV dolerių už barelį), o bendras savaitinis pokytis veikiausiai bus didžiausias per beveik 2 metus.
„JPMorgan“ pareiškė, kad toliau stringant tiekimui iš Rusijos, šios rūšies nafta metų pabaigoje gali kainuoti 185 JAV dolerius už barelį. Pastaruoju metu rusiškos Uralo naftos aukcionuose siūloma įsigyti su rekordinėmis nuolaidomis, bet juose neatsiranda nė vieno pirkėjo (paskutinį neįvykusį aukcioną organizavo „Trafigura“). Aliuminio kaina šįryt šoktelėjo 4,13 proc. ir eilinį kartą pasiekė visų laikų rekordinį lygį – 3716,50 JAV dolerių už metrinę toną. „Bloomberg“ pranešė, kad Kinija ėmė dideliais kiekiais supirkinėti sojos pupeles ir kukurūzus iš JAV, didėjant rizikai, kad gali sutrikti maistinių žaliavų tiekimas.
Skirtumas tarp 10 ir 2 metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo nukrito iki žemiausio lygio nuo 2020 m. kovo – 29 bazinių punktų. Gulsčia palūkanų normų kreivė rodo augantį investuotojų susirūpinimą dėl ekonomikos perspektyvų. Šįryt pasirodžius žiniai apie Rusijos pajėgų apšaudytą didžiausią Europoje atominę Zaporožės elektrinę ir joje kilusį gaisrą, ateities sandoriai JAV akcijų indeksais rodo kritimą („S&P 500“ -0,60 proc., „Dow Jones“ -0,57 procento).
Baltijos šalių biržose – kainų atšokimas po antradienio išpardavimo. Neigiamu pokyčiu pirmajame dešimtuke (skaičiuojant pagal prekybos apyvartą) išsiskyrė tik „Tallinna Sadam“ akcijos (-0,12 proc.), labiausiai brango bankų akcijos (Šiaulių bankas +2,30 proc., „LHV Group“ +4,42 proc., „Coop Pank“ +2,41 procento). „Tallink Grupp“ pranešė, kad vasarį perkeltų keleivių skaičius, palyginus su 2021 m. vasariu, išaugo daugiau, negu trigubai (+217,3 proc.), krovinių vienetų – 24,8 procento. Bendrovės akcijos pabrango 0,71 proc. (iki 0,569 euro už akciją).
JAV išpardavimo nuotaikos jautėsi kiek mažiau („S&P 500“ smuktelėjo 0,53 procento). „S&P“ kredito reitingų agentūra sumažino Rusijos skolinimosi reitingą jau antrą kartą per savaitę – šį kartą iš karto septyniais lygiais (nuo BB+ iki CCC-). „Brent“ tipo nafta šįryt 8.30 val. Lietuvos laiku pabrango 0,76 proc. (iki 111,30 JAV dolerių už barelį), o bendras savaitinis pokytis veikiausiai bus didžiausias per beveik 2 metus.
„JPMorgan“ pareiškė, kad toliau stringant tiekimui iš Rusijos, šios rūšies nafta metų pabaigoje gali kainuoti 185 JAV dolerius už barelį. Pastaruoju metu rusiškos Uralo naftos aukcionuose siūloma įsigyti su rekordinėmis nuolaidomis, bet juose neatsiranda nė vieno pirkėjo (paskutinį neįvykusį aukcioną organizavo „Trafigura“). Aliuminio kaina šįryt šoktelėjo 4,13 proc. ir eilinį kartą pasiekė visų laikų rekordinį lygį – 3716,50 JAV dolerių už metrinę toną. „Bloomberg“ pranešė, kad Kinija ėmė dideliais kiekiais supirkinėti sojos pupeles ir kukurūzus iš JAV, didėjant rizikai, kad gali sutrikti maistinių žaliavų tiekimas.
Skirtumas tarp 10 ir 2 metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo nukrito iki žemiausio lygio nuo 2020 m. kovo – 29 bazinių punktų. Gulsčia palūkanų normų kreivė rodo augantį investuotojų susirūpinimą dėl ekonomikos perspektyvų. Šįryt pasirodžius žiniai apie Rusijos pajėgų apšaudytą didžiausią Europoje atominę Zaporožės elektrinę ir joje kilusį gaisrą, ateities sandoriai JAV akcijų indeksais rodo kritimą („S&P 500“ -0,60 proc., „Dow Jones“ -0,57 procento).
Baltijos šalių biržose – kainų atšokimas po antradienio išpardavimo. Neigiamu pokyčiu pirmajame dešimtuke (skaičiuojant pagal prekybos apyvartą) išsiskyrė tik „Tallinna Sadam“ akcijos (-0,12 proc.), labiausiai brango bankų akcijos (Šiaulių bankas +2,30 proc., „LHV Group“ +4,42 proc., „Coop Pank“ +2,41 procento). „Tallink Grupp“ pranešė, kad vasarį perkeltų keleivių skaičius, palyginus su 2021 m. vasariu, išaugo daugiau, negu trigubai (+217,3 proc.), krovinių vienetų – 24,8 procento. Bendrovės akcijos pabrango 0,71 proc. (iki 0,569 euro už akciją).
Auksta lygi cia kai kurie pasieke, taip ir toliau.
